Eurolygos statymai

Eurolygos lažybos ir komandų formos skirtingose sezono stadijose
Labai yra svarbi komandos forma Eurolygoje ir nacionalinėse pirmenybėse, kurios vyksta savaitgaliais. Kartais kokie yra rezultatai atskirose šalių lygose nereikia vertinti už gryną pinigą. Bendrai pastebime, kad tam tikros komandos turi polinkį pasiekti geriausią formą tam tikroje sezono stadijoje, ir tos pačios tendencijos stebimos metai iš metų.

Pavyzdžiui, visi Rusijos krepšinio mėgėjai žino, kad Maksvos „CSKA” geresnę sportinę formą nuolat demonstruoja pirmoje sezono pusėje, o Lietuvos krepšinio mėgėjai iš Kauno „Žalgirio“ geriausio žaidimo laukia artėjant pavasariui ar jam jau prasidėjus. Todėl koeficientai lažybų Žalgirio pergalių po truputi mažėja.

Dėl savo neįtikėtinai aukšto žaidėjų meistriškumo CSKA visad pasiekdavo Eurolygos finalo ketvertus net formai smunkant, tačiau juose neretai atrodydavo jau blankiai. Tuo tarpu „Žalgiris“, niekada nepriskiriamas prie Eurolygos favoritų, neretai praranda savo lyderius vasaros transferų metu, o naujai į klubą atėjusiems žaidėjams ir treneriams prireikia laiko, kad iš naujo surastų pergalės formules. Todėl sezono pradžioje Žalgirio statymai gali eiti sudėtingiau, o viščiukus gali tekti skaičiuoti tik pavasarį.
Geros trenerio komandos
Treneris nėra mažiau svarbus pergalių pyrago ingredientas nei žaidėjai, deja, ne visi tai suvokia. Kad neretai trenerio neįvertina nuolat tik pergalių ištroškę krepšinio aistruoliai, galima suprasti, tačiau yra keista matyti, kaip sezonas po sezono, galingų ir turtingų klubų vadovai niekaip nesugeba išsirinkti trenerio, kuris galėtų vesti galingai suburtą ekipą pergalių keliu.

Nors kiekvienas aukštame lygyje dirbantis strategas puikiai išmano smulkiausius taktinius krepšinio niuansus, toli gražu ne kiekvienas iš jų turi reikiamų charakterio sąvybių, kad būtų mokytoju, vienytoju, autoritetu ar vedliu.

Pavyzdžiui, šiame sezone „ gero trenerio“ komandomis galima drąsiai laikyti Berlyna „Alba“, Tel Avivo „Maccabi“, Kauno „Žalgirį“, Maskvos CSKA ar Stambulo „Fenerbahce“. Lietuvoje tokiomis ekipomis, be jau minėto „Žalgirio“, galima vadinti „Šiaulius“, Vilniaus „Rytą“, o ankstesniais sezonais, prieš Kaziui Maksvyčiui išvykstant dirbtį į Permę, ir jo treniruotus Panevėžio „Lietkabelio“ ar Klaipėdos „Neptūno“ vyrus.
Fizinių savybių žaidėjų palyginimas
Kalbant apie žaidėjų pliusus ir minusus aikštėje prieš varžovus, vienu svarbiausių aspektų tampa fizinių savybių palyginimas. Jei viena komanda turi aukštą ir fiziškai tvirtą priekinę liniją, o kita atvirkščiai – žemą ir „lengvesnę“, tai akivaizdu, kad pirmoji bandys išnaudoti savo centimetrų ir jėgos persvarą rungtyniaudama arčiau krepšio, kadangi taip lengviausiai pelnomi taškai.

Kita vertus, žemesnė priekinė linija suteiks antrajai komandai pranašumą atliekant populiariąją krepšinio kombinaciją „du prieš du“ bei atakuojant didesnius, bet tuo pačiu ir lėtesnius priešininkus vadinamaisiais „pick-and-rollais“ bei „pick-and-popais“. Be to, žemesni ir mobilūs aukštaūgiai žymiai geriau ginasi tame pačiame „du prieš du“ po susikeitimo dengiamaisiais, o tai yra nemenkas pranašumas tuo atveju, jei priešininkų sudėtyje yra individualiai pajėgių „pirmos“ ir „antros“ pozicijos žaidėjų.

Krepšinis tuo ir įdomus, kad kiekvienas vienoje aikštės pusėje turimas pranašumas gali tapti rimtu trūkumu kitoje, tad tik nuo besivaržančių ekipų priklauso kaip pavyks pasinaudoti viena kitos stiprybėmis ir silpnybėmis.
Vidinė komandos atmosfera
Pasaulyje yra populiarus posakis, kad meilės už pinigus nenusipirksi. Lygiai taip pat ir klubiniame krepšinyje pergalių nenuperka gilūs biudžetai. Krepšinio pasaulyje nestinga pavyzdžių, kuomet žvaigždžių perpildytos ekipos, vedamos garsių ir praeities nuopelnų nestokojančių trenerių, niekaip negali realizuoti savo tikslų, o garsiausias ir garsiausių tokių pavyzdžių Europoje yra turtingi turkų klubai.

Daugybė garsių pavardžių aikštėje ar prie šoninės aikštės linijos kartu reiškia ir neišvengiamai nemažą dalį ryškių ego, o egoistiškumas retai veda į sėkmę komandinėse sporto šakose. Buriant komandą, būtina numatyti, kokie krepšininkai kokias užduotis atliks aikštėje, o ne susipirkti būrį žaidėjų su puikia statistika anksčiau atstovautose komandose, kadangi tokiu atveju turėsime tik talentingų žmonių kratinį be ateities vizijos, kur kiekvienas tikės galintis tapti „gelbėtoju“, bet yra tiesiog netinkamai išnaudojamas.

Nenuostabu, kad prasidėjus pralaimėjimams, tokiose komandose greitai pasipila tarpusavio priekaištai, komandos skyla į atskiras „žaidėjų“ stovyklas, kurios tarpusavyje yra linkusios kariauti dėl minučių aikštėje ir šlovės žymiai atkakliau nei prieš varžovus.

Be abejo, „žvaigždžių liga“ nėra vienintelė blogo mikroklimato krepšinio komandoje priežastis. Gali būti ir taip, kad tarpusavyje nedera žaidėjų charakteriai, žaidėjai neranda bendros kalbos su treneriu arba netiki jo pasenusiomis arba nepažangiomis taktinėmis idėjomis, ypač jei komandoje yra daug užsieniečių, o vyriausiasis treneris net nemoka anglų kalbos. Gali būti ir taip, kad uoliai dėl ekipos besistengiantys ir pavyzdingai dirbantys krepšininkai pyksta ant komandos draugų, kuriems labiau rūpi asmeninė statistika, kurie nevengia pažeidinėti sportinės drausmės principų.

Kad ir kokios bebūtų vidinės konfliktų ir nesantaikos priežastys, akivaizdu, kad jos laimėti tikrai nepadeda. Be to, prasta atmosfera komandoje, įtampa tarp žaidėjų labai matosi stebint rungtynes. Treneris šaukia ant žaidėjų, žaidėjai skeryčioja rankomis vieni prieš kitus, neveikia komunikacija ginantis, vietoj padrąsinimų, vienas kito adresu žeriami tik priekaištai. Visa tai išduoda apie situaciją, kurios negali pro akis praleisti lažybininkas. Net jei ir komandoje nestinga talento, ne pagarba vienas kito atžvilgiu bei vienybės nebuvimas gali neleisti pasiekti pergalių net prieš daug silpnesnius, tačiau kaip vienas kumštis besikaunančius varžovus.