Labiausiai dominavę XI a. Europos krepšinio čempionatų žaidėjai

Europos krepšinio čempionatas prasidės jau netrukus. Nepaisant to, kad didelė dalis Europos krepšinio žvaigždžių šiame čempionate nepasirodys, tikrai sulauksime įspūdingų pasirodymų. Tokių praeityje išvydome daugybę.

Tad apžvelkime, kurios Europos krepšinio čempionato legendos žibėjo ankstesniuose čempionatuose.

2001 m.

Turkijoje vykusiame čempionate netrūko puikių krepšininkų, o dauguma jų buvo iš stipriausių komandų. Pirmąją vietą užėmė Jugoslaviją, o čempionato šeimininkai turkai liko antri.

Jugoslavus į priekį vedė Predragas „Peja“ Stojakovičius, rinkdavęs po 23 taškus per mačą. 206 cm ūgio snaiperis čempionato metu tritaškius metė 51,4 proc. taiklumu. Per visą čempionatą jis vos vieną mačą baigė, nesurinkęs 20 taškų, kuomet finalas prieš Turkiją pelnė 15 taškų, pataikydamas 1 iš 7 tritaškių. Įspūdingiausias buvo mačas prieš Latviją, kuomet Peja pataikė visus 7 mestus tritaškius.

Tuo metu Jugoslavijos komandoje užtikrintai rungtyniavo ir Dejanas Bodiroga.

Visgi rezultatyviausiu čempionato žaidėju buvo Dirkas Nowitzki, rinkdavęs net 28,7 taško. Nepaisant tokio žaidimo, vokiečiai liko ketvirti.

Turkus į priekį vedė Ibrahimas Kutluay‘us (21,7 taško), o jam į pagalbą ėjo Hidayetas Turkoglu (15,5 taško), Mirsadas Turkčanas (10,7 tšk.), Huseynas Besokas (10,7 tšk., 9,2 atk. kam.) ir Mehmetas Okuras.

Iš kitų universaliu žaidimu išsiskyrė Andrejus Kirilenko (19,2 tšk., 8.7 atk. kam., 3 rez. perd., 2,9 per. kam., 2,9 blk.), Kaspars Kambala (19 tšk., 9 atk. kam.) ir kiti tuo metu Europoje puikiai žinomi žaidėjai.

Tarp jų yra Ainaras Bagatskis (17,2 tšk., 4,7 atk. kam., 56 proc. trit.), Pau Gasolis (17,3 tšk., 9,7 atk. kam., 2,1 blk.).

Slovėnas Radoslavas Nesterovičius sužaidė tik tris maču ir rinkdavo 15,7 taško bei 9 atkovotus kamuolius.

2003 m.

Pažiūrėkime kiek siauriau, tik į labiausiai dominavusius žaidėjus. Štai, P.Gasolis (7,5 atk. kam.), A.Kirilenko (6,8 atk. kam., 3,5 per. kam., 2,1 blk.) ir D.Nowitzki (6,2 atk. kam.) buvo rezultatyviausi – atitinkamai rinko 25,8, 23,2 ir 22.5 taško. 6, 7, 9 ir 10 vietas užėmė čempionais tapę lietuviai, o rezultatyviausiai žaidė Arvydas Macijauskas.

Įspūdingai rezultatyvius perdavimus dalino Šarūnas Jasikevičius – 8,2 per mačą buvo daugiau nei dvigubai daugiau už artimiausi konkurentą. Be to, gynėjas pelnydavo ir po 14 taškų, atkovodavo po 3 kamuolius. Ne veltui šiais metais Lietuva triumfavo Europos pirmenybėse.

2005 m.

D.Nowitzki nestabdė ir toliau, šiame čempionate būdamas rezultatyviausias ir rinkdamas 26,1 taško. Jis su A.Kirilenko buvo vieninteliai žaidėjai vidutiniškai rinkę dvigubą dublį, mat vokietis dar atkovodavo 10,6 kamuolio, atlikdavo 1,7 rezultatyvaus perdavimo, perimdavo po kiek daugiau nei kamuolį blokuodavo po beveik 2 metimus. Vokietija iškovojo sidabrą.

A.Kirilenoko turėjo 17,5 ir 11,8 dvigubą dublį kartu su 2 rezultatyvių perdavimų, 3 perimtų kamuolių ir 2,8 blokuotų metimų vidurkiu.

Ketvirtoje vietoje likusius ispanus į priekį vedė 25,2 taško pelnydavęs Juanas Carlosas Navarro. Tais metais žibėjo ir kiti puikiai žinomi žaidėjai – Igoris Rakočevičius (16,3 tšk.), Gordanas Giričekas (15,7 tšk., 6,5 atk. kam.), Jorge Garbajosa (14,5 tšk., 6,2 atk. kam.), Ramūnas Šiškauskas (14 tšk.), Borisas Diaw (13,7 tšk.) bei visi kiti žinomi to meto žaidėjai.

2007 m.

Geri žaidėjai nesensta, jie tik pasiekia brandą. Šiame čempionate Ispanijoje tą vėl parodė Dirkas, šį kartą mesdamas po 24 taškus ir atkovodamas 8,7 kamuolio.

Tarp geriausių čempionato žaidėjų išliko tie patys vardai. Kiek didesnį statistinį šuolį padarė Prancūzijos lyderis Tony Parkeris, rinkęs 20,1 taško. H.Turkoglu pelnydavo 19,2 taško, P.Gasolis – 18,8 (7 atk. kam.), A.Kirilenko – 18 (8,6 atk. kam.).

2009 m.

Lenkijoje vykusiame čempionate dominavimą perėmė P.Gasolis (18,7 tšk., 8.3 atk. kam.), T.Parkeris (17,8 tšk.). Įdomu tai, kad jau ilgą laiką krepšinio profesionaliai nežaidžiantis Erazemas Lorbekas pelnydavo 16,4 taško ir atkovodavo 7,4 kamuolio Slovėnijos rinktinei. Tuo metu jis žibėjo ryškiau už tokius žaidėjus kaip Jaka Lakovičius ar Boštjanas Nachbaras.

Tarp lyderių buvo Ersanas Ilyasova (16,1 tšk., 7,3 atk. kam.), o Lenkijos rinktinę vedė ne tik Marcinas Gortatas (14,3 tšk., 10,8 atk. kam.), bet ir natūralizuotas amerikietis, Lietuvoje praėjusį sezoną žaidęs Davidas Loganas (15,5 tšk.).

2011 m.

Šiame čempionate Lietuvoje padaugėjo dalyvių skaičius, tad komandos žaidė kur kas daugiau mačų. Visgi net ir tai pusiausvyros nepakeitė – T.Parkeris ir P.Gasolis, atitinkamai rinkę 22,1 ir 20,1 taško. Pastarasis dar pridėjo 8,3 atkovoto kamuolio. D.Nowitzkio indėlis – 19,5 taško.

Tarp šių žaidėjų įsiterpė čempionate sužibėjęs Bo McCalebas, pelnydavęs net 21,4 taško.

Aukštą žaidimo lygį išlaikė ir A.Kirilenko: 14,9 tšk., 1 atk. kam., 2,3 rez. perd.

Chrisas Kamanas atvyko iš NBA ir iškart parodė klasę, pelnydamas 15,5 taško ir atkovodamas 10 kamuolių.

2013 m.

T.Parkeris rinko 19 taškų ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju bei sužibo nauja žvaigždė – Kroatijos rinktinės lyderiu tapo Bojanas Bogdanovičius, pelnydavęs po 17,4 taško. Už jo sekė Vassilis Spanoulis (16,7 tšk.), pasinaudojęs tuo, jog karjerą Graikijos rinktinėje baigė Dimitris Diamantidis.

Goranas Dragičius vedė slovėnus (15,8 tšk., 4,5 rez. perd.). Iš čempionatą praleidusio P.Gasolio vaidmenį perėmė jo brolis Marcas. Šis aukštaūgis pelnydavo 13,9 taško ir nusiimdavo 7,8 kamuolio.

2015 m.

Į Ispanijos rinktinę sugrįžęs P.Gasolis vėl parodė aukščiausią klasę – 25,6 taško, 8,8 nusiimto kamuolio bei 2,9 rezultatyvaus perdavimo.

Naująja čempionato žvaigžde tapo Dennisas Schroderis, rinkęs po 21 tašką. Visgi Vokietijai tai sėkmės neatnešė.

Nublanko ir Jano Vesely 19,3 taško bei 9,1 atkovoto kamuolio.

Iš sėkmingai pasirodžiusių rinktinių dar išsiskyrė Jonas Valančiūnas, prie 16 taškų pridėdamas 8,4 atkovoto kamuolio.