NCAA krepšinis: ką reikia žinoti, norint sėkmingai lažintis

Daugiau ar mažiau besidomintys krepšinio lažybomis tikriausiai yra susidūrę su situacija, kuomet pasiūlos iš mėgstamų lygų nėra, tačiau yra nemažas pasirinkimas iš JAV Nacionalinės studentų krepšinio asociacijos (NCAA).

Ir tuo stebėtis nereikėtų, vis tik pirmajame NCAA divizione šį sezoną varžosi net 351 komanda. Visos komandos yra suskirstytos į 32 konferencijas, tad tai yra tarsi 32 skirtingos krepšinio lygos, o viso pasaulio dėmesį NCAA patraukia kiekvienų metų kovo mėnesį, kuomet prasideda „Kovo beprotybė“ (angl. March Madness) – didžiosios NCAA atkrintamosios, kuriose varžosi 68 komandos, per visą sezoną išsikovojusios kelialapius.

Iš tiesų dalis komandų (tiksliau, 36) laimi savo konferencijas ir kelialapius išsikovoja pačios, o kitos komandos yra išrenkamos „Pasirinkimo sekmadienio“ (Selection Sunday) metu. Kitas komandas išrenka specialiai tam paskirtas komitetas, tad pasirinktos komandos dažnai būna diskutuotinos, ypač dažnai įvertinant pasirinkimo kriterijų neskaidrumą.

Kadangi NCAA krepšinio lažybos daugeliui yra tarsi tamsus miškas, „LazybuGuru.lt“ pateikia Jums pagrindinę informaciją bei patarimus.

Konferencijos ir ne konferencijos rungtynės / mačai su kito diviziono komandomis

Kiekvieno sezono pradžia įprastai pasižymi tuo, kad komandos žaidžia prieš varžovus iš kitų konferencijų. Kartais varžovais tampa netgi universitetai iš antrojo NCAA diviziono. Tai dažnai lemia ne tik didelį pajėgumo skirtumą tarp komandų, tačiau tuo pačiu ir pastangas. Kovojant dėl vietos „Kovo beprotybėje“, svarbiausios yra rungtynės prieš savo konferencijos komandas, o galiausiai didžiausią svarbą turi konferencijos atkrintamosios varžybos.

Būtent dėl šios priežasties kiekvieno sezono pradžioje komandos būna labiau atsipalaidavusios, tiesiog bando gerinti savo žaidimą ir tuo pačiu leidžia daugiau rungtyniauti naujokams ar mažiau svarbiems žaidėjams.

Nesistebėkite netikėtais rezultatais sezono pradžioje. Taip pat nereikėtų stebėtis ir dideliais taškų skirtumais tarp akivaizdžiai skirtingų komandų – NCAA pasižymi tuo, kad kai kurios konferencijos yra labai pajėgios ir nenusileistų tam tikroms profesionalioms lygoms Europoje. Tuo metu silpnesnių konferencijų žaidėjai retai po mokslų universitete sugeba tapti profesionaliais krepšininkais.

Nenuspėjamumas

Kadangi NCAA yra šimtai komandų, tampa tikrai sudėtinga išskirti pajėgiausias. Žaidėjai komandose keičiasi kiekvienais metais, o vienas pralaimėjimas gali komandą nustumti į reitingo vidurį. Vis dėlto reikia suprasti, kad vienas pralaimėjimas gali būti tik atsitiktinumas, tad komandų reitingas ar kelių pergalių skirtumas konferencijos lentelėje tikrai neparodo vienos ar kitos komandos pranašumo.

Ne veltui, jei kas nors sugebėtų atspėti visų „Kovo beprotybės“ mačų baigtį, galėtų laimėti milijonus JAV dolerių (taip, kasmet vyksta tokia nemokama loterija). Apskaičiuota, kad atspėti visus „Kovo beprotybės“ mačus tikimybė yra 1 iš 9 223 372 036 854 777 808. Matematiškai bet kuris amerikietis turi didesnius šansus tapti šalies prezidentu nei atspėti visų turnyro mačų baigtis.

Kiekvienas metais į pagrindinių varžybų šešioliktuką patenka komandos, iš kurių niekas to nesitiki. Tikriausiai jokioje kitoje pasaulio lygoje nėra tiek staigmenų.

„One and done“

Patys perspektyviausi žaidėjai, papildantys NCAA komandas, jose įprastai užtrunka tik vieną sezoną, o tuomet dalyvauja Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje. Apie tokius žaidėjus sakoma „one and done“ – po vieno sezono jie palieka universiteto komandą.

Taip pat žaidėjai po ketvirto kurso palieka komandas, tad kai kurios iš jų per vasarą pasikeičia daugiau nei 50 procentų. Savaime suprantama, kad taip sunku išlaikyti gerą žaidimo lygį, o ir patys žaidėjai nespėja susižaisti. Be to, tie, kurie galvoja greitai kelti sparnus į NBA, labiau būna suinteresuoti savo žaidimu, o ne visos komandos sėkme.

Kitokios taisyklės

Itin svarbu žinoti, kad pats krepšinis NCAA yra kitoks – ganėtinai stipriai skiriasi žaidimo taisyklės, o dėl šios priežasties dažnai būna pelnoma mažai taškų.

Pagrindiniai taisyklių skirtumai:

Žaidžiami du kėliniai po 20 minučių.

Atakai skiriamos 35 sekundės – todėl komandos gali ilgai regzti derinius ir per visas 40 minučių atlikti mažiau metimų nei atliekama Europoje.

Tritaškio linija yra pusmetriu arčiau (6,25 m).

Ir, žinoma, supraskime, kad NCAA žaidžia studentai, o ne profesionalai. 🙂 Todėl meistriškumo lygis (ypač silpnesnėse konferencijose) yra žemesnis nei mums atrodytų įprastas.

Lažybos

Visų pirma, kalbant apie lažybas, iš pradžių pastebėsite, kad NCAA neturi didelės įvykių pasiūlos. Taip, rungtynių daug ir tai mums suteikia pasirinkimą, tačiau dažniausiai bus įprasti statymai – nugalėtojas, pranašumas ar komandos(-ų) pelnytas taškų skaičius.

Tikriausiai neišvysite pasiūloje galimybės statyti už tam tikro žaidėjo rezultatyvumą ar panašius neįprastus įvykius.

Prie to labai prisideda didelė rungtynių pasiūla (tinkamai įvertinti tokią gausybę rungtynių yra sudėtinga ir reikalauja laiko, o apie netikėtumo faktorių jau kalbėjome!) ir faktas, jog žaidėjai nėra profesionalai. Dalis jų galėtų susigundyti lengvais pinigais ir nuspręsti surežisuoti savo rezultatą.

Taigi svarbiausia bus žinoti žaidėjų traumas, komandos pajėgumą, rungtynių svarbą bei, be abejo, namų komandos sienų tvirtumą.