Wimbledon prognozės 2026

📖 Turinys

• Svarbiausi aspektai
• 2026 vyrų Wimbledon prognozės
• 2026 moterų Wimbledon prognozės
• Vimbldono prognozių apžvalga

Vyrų turnyro burtų traukimas neteko įdomiausios siužetinės linijos dar prieš pradedant žaisti. Dviejų kartų čempionas Carlosas Alcarazas, vienintelis tenisininkas, turintis akivaizdų pranašumą prieš favoritą ant žolės, nedalyvaus dėl riešo traumos.

Dėl to pasaulio Nr. 1 ir tituluotas čempionas Jannikas Sinneris tampa didžiuliu favoritu – tačiau ar, esant tokiam atotrūkiui tarp jo ir likusių žaidėjų, šio turnyro baigtis jau iš anksto aiški? Paryžiuje matėme, kad tai toli gražu nėra tiesa. Štai mano vyrų teniso Vimbldono prognozės, likus dviem savaitėms iki turnyro pradžios.

Šiuo metu statyti už Aleksandrą Bubliką yra drąsus sprendimas, atsižvelgiant į jo nepastovią formą. Tačiau aš vis dar tikiu kazachu prieš „Wimbledon“, nes jo žaidimo stilius pritaikytas žolei – galingas pirmasis padavimas, sklandūs „slice“ smūgiai ir žaidimas prie tinklo, leidžiantis greitai užbaigti taškus. Jis yra vienas iš nedaugelio turnyro dalyvių, kurių geriausia danga yra žolė.

Bubliko statistika patvirtina šį įspūdį. Praėjusiais metais jis laimėjo turnyrą Halėje, pakeliui įveikęs pasaulio Nr. 1 Sinnerį, o jo karjeros rezultatas ant žolės yra 38-20 (66 %). Jis jau šį žolės sezoną renka pergales – pateko į pusfinalį Štutgarte, kur pralaimėjo Taylorui Fritzui – ir yra gerai pasirengęs užimti vietą tarp 10 geriausių žaidėjų Londone.

Trūkumas yra tas, kad geriausias Bubliko rezultatas „Wimbledon“ turnyre – tik vienas patekimas į aštuntfinalį. Praėjusiais metais po pergalės Halėje jis „SW19“ turnyre jau pirmajame raunde pralaimėjo Jaume Munarui. Jo forma 2026 m. taip pat atšalo – prieš prasidedant žolės sezonui jo rezultatas buvo 18-12, o jis patyrė dvi nesėkmes iš eilės, įskaitant iškritimą pirmajame raunde Paryžiuje.

Taigi tai – didelis iššūkis. Jis čia dar niekada nebuvo patekęs į aštuntuką, o dabartinė forma, geriausiu atveju, yra nevienoda.

Tačiau jo padavimas ant žolės skrieja kaip nedaugelio kitų, varžovų sąrašas už geriausių žaidėjų ribų nėra stiprus, ir jam reikia tik vienos puikios savaitės. Jei keturiose rungtynėse jis sužais puikiai, jis gali pasiekti savo pirmąjį Vimbldono ketvirtfinalį.

Alcarazui pasitraukus iš varžybų, išnyko didžiausia grėsmė apatinėje turnyro lentelės pusėje. Tai atveria kelią naujam veidui patekti į pirmąjį „Grand Slam“ finalą.

Apžvelkime žaidėjus, galinčius žaisti ant žolės ir vis dar siekiančius patekti į pirmąjį „Grand Slam“ finalą. Benas Šeltonas turi galingiausią kairiarankio padavimą teniso pasaulyje ir pakankamai jėgos, kad greitame korte dominuotų turnyro lentelėje.

Feliksas Auger-Aliassime ir Aleksas de Minaur abu yra pasiekę aukštus etapus „Grand Slam“ turnyruose, tačiau dar nepateko į finalą, ir abu juda pakankamai gerai, kad čia galėtų kelti grėsmę varžovams.

Žolė yra puiki danga jėgų išlyginimui. Galingi padavimai nuskrieja toli, taškai lieka trumpi, o atotrūkis tarp elito ir persekiotojų grupės sumažėja. Vienas lūžis per setą dažnai lemia visą mačo baigtį.

Šio prognozavimo rizika – Novakas Džokovičius. Jis čia yra laimėjęs septynis titulus, o jo karjeros laimėjimų procentas ant žolės siekia 86 %, be to, jis vis dar žino, kaip čia laimėti geriau nei bet kuris kitas turnyre likęs žaidėjas.

Daniilas Medvedevas, du kartus pasiekęs „Wimbledon“ pusfinalį ir vien tik SW19 turnyre pasiekęs 71 % laimėjimų, yra dar vienas patikrintas žaidėjas, galintis užtrenkti duris pirmą kartą į finalą patekusiam žaidėjui.

Tačiau Džokovičius nėra tarp keturių geriausių reitinguotų žaidėjų, jam jau 39 metai, be to, jis ką tik anksti iškrito Paryžiuje. Aš statau ant vieno iš naujokų, kuris prasiverš ir kovos dėl titulo.

Žolė yra labiausiai nepastovi danga šiame sporte. Taškai pelnomi greitai, ilgesnių kamuolių mainų beveik nebūna, o favoritui beveik nelieka laiko susitvarkyti, kai tik pradeda strigti padavimai.

Tai aiškiai rodo neseniai nutikę įvykiai. Vien pernai Zverevas pirmojo rato varžybose penkių setų mače pralaimėjo Artūrui Rinderknechui, o Medvedevas – ką tik sužaidęs Halės finalą – taip pat iškrito jau pirmosiose varžybose. Aukščiausio reitingo žaidėjai čia krenta kiekvienais metais.

Po Sinnerio, tikėtini geriausi reitinguoti žaidėjai – Zverevas, Auger-Aliassime ir Sheltonas – greitame korto paviršiuje jau pačioje pradžioje gali būti nugalėti. Nė vienas iš jų nevaldo šio paviršiaus taip, kaip geriausi reitinguoti žaidėjai valdo molį ar kietą dangą.

Laikas taip pat nepadeda. Keletas žaidėjų atvyksta turėdami mažai žaidimo ant žolės patirties, nes yra sužaidę tik vieną ar du teniso turnyrus. Trūkumas greičiausiai pasireiškia pirmuosiuose raunduose, kai žaidėjas dar tik prisitaiko prie žemo kamuoliuko atšokimo.

Be to, kyla „plaukiojančių kamuolių“ problema. Pirmuosiuose raunduose gausu galingai tarnaujančių žaidėjų ir žolės veteranų, kurie neturi ko prarasti – tokių kaip Marinas Čiličius, kuris pernai antrajame raunde eliminavo Džeką Draperį. Jei susiduri su vienu iš jų dieną, kai jų padavimai ypač galingi, reitingas nebeturi jokios reikšmės.

Manau, kad bent vienas iš keturių favoritų susipakuos lagaminus dar prieš ketvirtąjį raundą.

Zverevas atvyksta Prancūzijos atvirojo čempionato nugalėtojas, užėmęs 2-ąją vietą reitinge. Tačiau ant žolės jis yra pažeidžiamas.

Per devynis pasirodymus Vimbldone Zverevas niekada nėra peržengęs ketvirtojo rato ribos. Žolė yra neabejotinai jam blogiausia danga. Jo karjeros rezultatas ant žolės – 48-24 (67 %) – yra pakankamai geras, tačiau SW19 jam tiesiog nepavyko pasiekti gilesnių etapų.

Priežastys akivaizdžios. Jo grąžinimai ir judėjimas nukenčia, kai kamuolys slysta žemai ir greitai, o jo žaidimas pagrįstas atkakliu žaidimu giliai už bazinės linijos – tai visiškai priešinga tam, kas laimi ant žolės. Penkių setų mačai prieš stipriai paduodančius žaidėjus įtraukia jį į „tie-break“ dvikovas, kuriose jo pranašumas beveik neturi reikšmės.

Praėjusiais metais tai paaiškėjo itin skaudžiai: jis iškrito jau pirmajame raunde, pralaimėjęs penkių setų epinę kovą Rinderknechui, žaidėjui, kurio reitingas buvo gerokai žemesnis už jo.

Jis yra geriausios formos per visą savo karjerą – prieš prasidedant žolės sezonui jo rezultatas yra 35-9, o pirmasis „Grand Slam“ titulas pagaliau jo kišenėje – todėl neatmetu galimybės, kad jis pateks į antrąją savaitę.

Tai toli gražu nėra įdomus pasirinkimas, bet tikiuosi, kad Jannik Sinneris vėl pakels trofėjų ir apgins savo Vimbldono karūną.

Italas yra neabejotinas favoritas, ir šįkart aš su malonumu pritariu teniso lažybų tarpininkams. Prieš prasidedant žolės sezonui jo rezultatas buvo 37-3 – šį rezultatą lėmė 30 pergalių iš eilės pavasarį, o net retas nesėkmės atvejis Paryžiuje niekaip nepakeičia bendro vaizdo.

Jo pasiekimai ant žolės yra nepriekaištingi. Šioje dangos rūšyje jo rezultatas – 29-10 (74 %), jis yra laimėjęs du titulus, o pernai jis tiesiog nušlavė varžovus SW19 turnyre – paeiliui nugalėjo Djokovičių ir Alcarazą ir iškovojo titulą.

Vienintelis jo pralaimėjimas ant žolės per visus 2025 metus buvo prieš Bubliką per pasiruošimo turnyrą Halėje, tačiau jis atsakė į tai likdamas nenugalimas čempionate.

Jo žaidimo stilius taip pat puikiai tinka šiai dangai. Plokšti, giliai įsiskverbiantys smūgiai nuo žemės, kurie skrenda žemai, ir padavimas – anksčiau buvęs silpnoji vieta, dabar tapęs ginklu – kuris yra mirtinas dėl papildomo greičio, atsirandančio atsitraukus nuo korto. Žolė atlygina būtent už tai, ką jis daro geriausiai.

O vienintelis žaidėjas, turintis tikrą pranašumą prieš jį ant šios dangos – du kartus čempionu tapęs Alcarazas – dėl riešo traumos stebi varžybas iš namų. Jei jį pašalinsime, varžovų gretos smarkiai praretės.

Jis išskirtinis ir tiesiog toliau kaupia rekordus. Per septynias „geriausias iš penkių“ serijas nematau, kad kas nors iš šio turnyro dalyvių rastų būdą jį įveikti.

Daugelis JAV gyventojų manys, kad tai geriausia proga iškeltį Vimbldono vyrų čempioną nuo 2000 metų, kai čempionu tapo Pitas Samprasas. Nors manau, kad trofėjaus laimėjimas gali būti šiek tiek pernelyg optimistinis tikslas, negalima paneigti, kad šalis į Londoną atvyksta su keliais stipriais pretendentais. Tikiuosi, kad ketvirtfinalio etape liks bent du JAV tenisininkai.

Pagrindiniai kandidatai yra Fritzas, Šeltonas, Francesas Tiafoe ir Tomas Paulas.

Fritzo pasiekimai ant žolės yra gerai žinomi. Per visą karjerą jis šioje dangos rūšyje pasiekė 53-27 (66 %) rezultatą ir iškovojo penkis titulus. Praėjusį sezoną jis ant žolės laimėjo 13 iš 15 mačų ir pateko į Vimbldono pusfinalį, prieš tai laimėjęs turnyrus Štutgarte ir Istborne. Šiemet jis dar nelaimėjo titulo ant žolės, tačiau pateko į abu čempionatų finalus Štutgarte ir Halėje.

Šiam prognozavimui vilčių teikia tai, kad abu Fritzo varžovai tuose finaluose buvo jo tėvynainiai. Šeltonas jį nugalėjo Štutgarte, o Tiafoe neseniai eliminavo Halėje. Šių dviejų žaidėjų rezultatai ant žolės šio sezono metu yra atitinkamai 6-1 ir 7-1, be to, abu anksčiau ne kartą pasiekė aukštus etapus „Grand Slam“ turnyruose.

Be to, yra Paulas, kuris 2026 m. taip pat pateko į žolės kortų finalą, bet trijų setų mače nusileido Francisco Cerundolo. Paulas taip pat turi įspūdingų pasiekimų ant žolės kortų – prieš dvejus metus laimėjo „Queen’s“ turnyrą ir šioje dangos rūšyje pasiekė 29-15 (66 %) rezultatą.

Pridėkime dar keletą „wildcard“ žaidėjų, tokių kaip Learner Tien, Brandon Nakashima ir net Alex Michelsen, ir JAV vyrų tenisininkai turėtų būti gerai atstovaujami šio turnyro vėlesniuose etapuose.

Moterų turnyre yra daug daugiau, apie ką galima pasvarstyti. Remiantis statistika, Elena Rybakina ir tituluota čempionė Iga Swiatek iš tikrųjų yra stipriausios žolės kortų žaidėjos turnyre – tačiau pasaulio Nr. 1 Aryna Sabalenka, po fantastiško sezono, yra laikoma favorite, o už jų turnyro lentelė atrodo visiškai atvira. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte mano 2026 m. moterų Vimbldono prognozes.

Praėjusiais metais Swiatek pagaliau išsprendė žolės mįslę, finale 6-0, 6-0 sutriuškindama Amandą Anisimovą ir taip užbaigdama visų dangų titulų kolekciją. Tačiau apginti tą titulą yra visai kitoks uždavinys, ir aš spėju, kad jai tai nepavyks.

Pirmiausia, jos forma. Ji pradėjo žolės sezono varžybas su 21-10 rezultatu, neturėdama nė vieno titulo, prarado „Roland-Garros“ karūną Mirrai Andreevai ir atrodė, kad jai trūksta to pastovumo, kuris ją apibūdino penkis sezonus. Šešiskartinei „Grand Slam“ čempionei tai buvo sunkus laikotarpis.

Iki praėjusių metų žolė ilgą laiką buvo akivaizdi jos žaidimo silpnoji vieta. Jos žaidimas visiškai grindžiamas galingu „topspinu“, kuris ant slidžios dangos duoda kur kas mažiau naudos. Vienos puikios dviejų savaičių trukmės varžybos neištrina ankstesnių metų, ypač kai jos žaidimas nėra geriausios formos.

Jos pasiruošimas taip pat nepadėjo. Ji praleido Berlyno turnyrą – pagrindinį WTA žolės sezono pasiruošimo turnyrą kalendoriuje, todėl į SW19 atvyksta su mažiau varžybų patirties nei pagrindinės varžovės ir turėdama 2 000 taškų, kuriuos reikia apginti.

Aš jos nenurašau – talentas ir patirtis svarbiose varžybose neišnyksta, o jos 76 % karjeros pergalių ant žolės rodiklis yra elitinis. Manau, kad ji pasieks antrą savaitę, o kartais bus pavojinga.

Bet ar ji vėl nueis iki galo, turint omenyje šį pasiruošimą ir šią formą? Ne šiais metais. Manau, kad ji nepateks į finalą.

Anisimova čia turi nebaigtų reikalų. Praėjusiais metais ji užėmė antrąją vietą, nugalėjusi Juliją Putintsevą, Lindą Noskovą ir Anastasiją Pavliučenkovą, kol finale susidūrė su Swiatek. Jos žaidimo ant žolės įgūdžiai nekelia abejonių.

Tiesą sakant, jos 2025 m. žolės sezonas buvo geriausias visame WTA ture – 12-3, įskaitant patekimą į „Queen’s“ finalą ir „Wimbledon“ finalą. Ji smūgiuoja plokščiai, kamuolį priima anksti ir sklandžiai juda, kai kamuolys atšoka žemai. Jos žaidimo stilius ant šio paviršiaus veikia taip pat gerai, kaip ir bet kurios kitos tenisininkės.

Be to, ji atvyksta puikios formos. Šių metų žolės sezono metu ji vėl pasiekė „Queen’s“ ketvirtfinalį, kur trijų setų mače pralaimėjo puikios formos Ivai Jovic.

Vis dėlto, prieš prasidedant žolės sezonui, jos 2026 m. sezonas buvo nevienodas. Ji atvyko su 13-7 rezultatu, gerokai atsiliekanti nuo to lygio, kuris jai leido pasiekti karjeros rekordą – be to, jai tenka ginti milžinišką reitingo taškų skaičių, kurį surinko pernai patekusi į finalą. Vingiuota diena žaidžiant prieš stipriai servuojančią žaidėją ant žolės visada kelia pavojų.

Tačiau jos sugebėjimai ant šio paviršiaus suteikia man pasitikėjimo, kad Anisimova bent jau pateks į ketvirtfinalį, o galbūt ir žymiai toliau, jei atgaus praėjusio sezono formą.

Tai beveik garantuota. Mirra Andreeva yra 19 metų, dabartinė „French Open“ čempionė ir jauniausia „Grand Slam“ turnyro nugalėtoja per pastarąjį dešimtmetį. Ji į žolės sezoną įžengė su 36-9 rezultatu – daugiausia pergalių iš visų turnyro dalyvių – ir praėjusiais metais pateko į Vimbldono ketvirtfinalį. Tokios žaidėjos patekimas į paskutinius 32 vargu ar yra naujiena.

Tačiau ne tik ji viena. Moterų tenisas šiuo metu tiesiog kupinas jaunų talentų. Victoria Mboko sparčiai pakilo su 24-9 metų rezultatu, jaunių turnyrų absolventės pradeda patekti į pagrindines varžybų lenteles, o paauglių, galinčių iškovoti dvi pergales iš eilės, netrūksta.

Verta prisiminti, kad tai yra turnyras, kuriame pasirodo naujoji karta. Mia Pohankova praėjusiais metais čia laimėjo mergaičių titulą ir jau bando jėgas profesionalų ture. Tokiems žaidėjams nereikia toli žengti, kad atitiktų mano lūkesčius – užteks dviejų mačų ir palankaus burtų traukimo.

Aš sąmoningai nustatau trečiąjį raundą. Žinau, kad tai kuklu, o turint omenyje, jog turnyre dalyvauja Andrejeva, tai gali atrodyti pernelyg saugus pasirinkimas. Tačiau Vimbldono rungtynių prognozės neturi prasmės, jei jos visos nepasiteisina, o aš noriu, kad ši prognozė pasiteisintų, nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys burtų traukimas.

Namų žemė, namų publika, pažįstama žolė. Kiekvienais metais britų kontingentas SW19 gauna postūmį, ir manau, kad 2026 m. viena iš jų pasinaudos juo ir pateks į aštuntfinalį.

Remiantis statistika, Katie Boulter yra labiausiai tikėtina kandidatė. Ji turi žolės kortų titulą, 42-26 (62 %) karjeros rezultatą ant šio paviršiaus ir du kartus pasiekė trečiąjį raundą Vimbldone. Be to, ji ką tik pateko į „Queen’s“ turnyro pusfinalį, pakeliui įveikusi pirmąją reitingo vietą užimančią Eleną Rybakiną.

Emma Raducanu yra „wildcard“ žaidėja. Jos rezultatai ant žolės nėra tokie įspūdingi, tačiau buvusi „Grand Slam“ čempionė, kurią palaiko namų sirgaliai, visada gali pasiekti gerų rezultatų, kai jos forhendas veikia sklandžiai. Tai ji įrodė dar praeitą savaitę, kai įspūdingai prasibrovė į „Queen’s“ turnyro finalą ir čempionato finale su Donna Vekic beveik privertė žaisti trečią setą.

Britų moterų komandos sudėtis nėra gili – Boulter geriausias pasiekimas čia yra trečiasis raundas, o žymiausių žaidėjų sezonai buvo nevienodi ir pertraukti traumų. Tai neleidžia tikėtis, kad kuri nors iš jų pateks į antrąją savaitę.

Tačiau Vimbldone labai svarbūs nematomi veiksniai. Šališka publika ir pažįstama arena, kai tik nurims nervai, gali padėti laimėti vieną ar du raundus. Pakanka, kad viena iš jų patektų į palankią grupę. Mano prognozė – viena britė pateks į aštuntfinalį.

Prognozuoju, kad Sabalenka laimės savo pirmąjį Vimbldono titulą.

Šiais metais WTA ture niekas nežaidė geriau už ją. Į žolės sezoną ji įžengė su 31-4 rezultatu, turėdama gausybę titulų ir pasiekusi „Australian Open“ finalą – tai buvo geriausias rezultatas tarp visų turnyro dalyvių, o ji neabejotinai buvo pasaulio Nr. 1. Jos galingas padavimas ir žiauri jėga abiejose pusėse puikiai tinka dangai, kurioje pranašumą suteikia pirmasis smūgis.

Techniniu požiūriu žolė yra jos silpniausia danga. Ji tris kartus pasiekė „Wimbledon“ pusfinalį – 2021, 2023 ir 2025 metais – ir visus pralaimėjo, o pernai pusfinalyje nusileido Anisimovai.

67 % karjeros pergalių ant žolės rodiklis yra žemiausias tarp pagrindinių pretendenčių. Jos galingumui niekada nepakako to subtilumo, kurio reikia čia vykstančiose įtemptose vėlyvųjų raundų dvikovose.

Tad kodėl verta tikėtis, kad jai pagaliau pavyks? Dėl formos ir retėjančių varžovių. Ji žaidžia geriausią tenisą savo karjeroje, Swiatek, kuri praėjusiais metais nusiaubė turnyrą, šiuo metu nėra geriausios formos, o Anisimovos lygis kelia abejonių. Pagrindinė grėsmė dėl patirties ant žolės yra 2022 m. čempionė Rybakina, tačiau net ji pastaraisiais mėnesiais buvo šiek tiek prastesnė už Sabalenką.

Jei Sabalenka kada nors ir ketina įveikti SW19 barjerą, tai bus šiais metais. Manau, kad jai tai pavyks.

Tai turbūt drąsiausias mano pasirinkimas, bet statyti prieš didžiuosius čempionus – rizika, net jei jiems jau 44 metai!

Anksčiau šią savaitę internete trumpam kilo tikras sąmyšis, kai Serena Williams gavo paskutinį moterų vienetų varžybų „wild card“. Tačiau nemanau, kad ji čia atvyko tik dėl reklamos ir vieno pasirodymo.

Anksčiau šį mėnesį dvejetų mače su Mboko amerikietė atrodė puikiai. Ne nenugalima, bet gerokai geresnės formos, nei galima būtų tikėtis iš žaidėjos, kuri beveik pusę dešimtmečio nedalyvavo varžybose.

Nuo 2019 m. ji nelaimėjo nė vieno mačo Vimbldone, o 2021 ir 2022 m. pralaimėjo pirmajame raunde. Manau, kad ji sugrįžo, norėdama reabilituotis būtent šiame turnyre, ir bus visiškai sutelkusi dėmesį į pergales pirmosiose rungtynėse.

Lažybų organizatorių vertinimu, jos šansai yra neįtikėtini – 35,00 (12-oji favoritė). Nors nemanau, kad ji turi bent artimų šansų laimėti visą turnyrą, tikėtina, kad vienose ar dvejose rungtynėse ji pasirodys geriau nei galima tikėtis ir pateks į trečiąjį raundą.

Artėjant 2026 m. Vimbldono čempionatui, galime tikėtis įdomių varžybų tiek vyrų, tiek moterų turnyruose. Jannik Sinner yra vyrų turnyro favoritas, o Aryna Sabalenka – moterų turnyro trofėjaus laimėtojos favoritė.

Taip pat tikimasi, kad išsiskirs tokie žymūs jauni talentai kaip Alexander Bublik ir Mirra Andreeva. Greiti žolės kortai daro mačus nenuspėjamus, todėl galima tikėtis ir netikėtumų.

Lažybų mėgėjams verta sekti turnyro įvykius ir „Wimbledon“ prognozes geriausių lažybų tarpininkų svetainėse, kurios siūlo geriausius koeficientus ir platų lažybų pasirinkimą.