Lietuvos futbolo istorija – Vilniaus „Žalgiris“

 Garsiausias, skambiausias, įvairias kartas apjungiantis Lietuvos futbolo klubas – Vilniaus „Žalgiris“. Jo kūrimo pradžia  – 1946 metai. Formavimo priežastis – dvi Kauno komandos – „Spartakas“ ir „Dinamo“. Jos buvo apjungtos ir naujoji komanda perkelta į Vilnių. Komandos įkūrimo data  – 1947 m. gegužės 16 d. Pirmąjį sezoną komanda vadinosi – „Dinamo“ vardu, o nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartakas“. Tuo laikotarpiu šie vardai buvo populiariausi Tarybų Sąjungos sporto pasaulyje. Nuo 1962 m. komanda gavo istorinį – „Žalgirio“ pavadinimą.a

Tuometinė futbolo meistrų komanda 1947 m. startavo TSRS čempionato Antrosios grupės Centrinės zonos varžybose. Po debiutinio sezono komandos rezultatai augo. 1952 m. komanda iškopė į stipriausiųjų grupę. 1953 metais vilniečiai nors ir puikiai startavo (po 5 turų buvo lentelės viršuje), finišavo paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnįjį divizioną (B klasę).

1954 m. ekipa vėl buvo netoli aukščiausio diviziono (A klasės), užimta antra vieta. 1955-1959 m.  komanda buvo stabilūs B klasės vidutiniokai ir į aukščiausią lygą nepretendavo. 1960 m. ženkliai padidinus Aukščiausios lygos (A klasės) dalyvių skaičių, tuometinis Vilniaus „Spartakas“ gavo kvietimą prisijungti. Komandos pasirodymas buvo stulbinančiai prastas – patirta daug triuškinančių pralaimėjimų.

Vilniečių atgimimas prasidėjo 1962 metais. Pirmiausia komanda persivadino Lietuvos futbolo aistruoliams mielu „Žalgirio“ vardu. Nors tą sezoną „Žalgiris FC“  baigė būdami paskutinieji A klasėje ir vėl grįžo į žemesnę B klasę, šis kritimas tapo augimo pradžia. Komanda buvo pakeista iš pagrindų.

Pirmiausia treneriu buvo pakviestas Serafimas Cholodkovas iš Maskvos. Šis praeityje garsus futbolininkas įvertino Lietuvoje esančių žaidėjų potencialą ir sukūrė tuometinę komandą iš trijų dalių – Kauno „Bangos“ jaunimo,  stipresnių „Žalgirio“ veteranų ir perspektyvaus jaunimo.

1963 m. ekipa turėjo apšildomą sezoną su tikslu neiškristi į žemesnę lygą, bet ir neiškopti į aukščiausią. 1964 m. iki A klasės pritrūko tik 2 taškų. 1965 m. užimta 10-oji vieta. 1966 m. komandoje vėl įvyko ženklių pasikeitimų ir iki A klasės pritrūko nedaug – čempionate užimta antroji vieta.

1967-1968 m. buvo praradimų metai – ekipa prarado daug žaidėjų, kurie išvyko į pajėgesnius klubus, ko rezultatas – turnyro lentelės dugnas. 1969 m. – vilties metai. Užimta pirmoji vieta savo pogrupyje, bet finaliniame etape žalgiriečiai liko tik ketvirti. 1970 m. – reformų metai. Naujai įkurtoje pirmoje lygoje užimta 10-oji vieta. 1971 m. – konfliktų ir kritimo metai. Konfliktavo ir žaidėjai, ir treneriai.

Padėties gelbėti atvyko treneris S. Cholodkovas. Deja, rezultatas – vos 20-oji vieta ir kritimas į trečią lygą! Nuo 1972 metų vyko stagnacija. Vilties suteikė 1975 metais iškovota pirma vieta savo grupėje, bet vėl prastai pasirodyta finaliniame etape.

1977 m. prasidėjo legendinio trenerio ir žaidėjo B. Zelkevičiaus era. Šiam Lietuvos futbolo žmogui perėmus „Žalgirio“ vairą į savo rankas prasidėjo atgimimas  – jau po pirmojo sezono iškovotas bilietas į pirmąją lygą.

1978-1981 m. „Žalgiris“ buvo I lygos vidutiniokas. 1982 m. pagaliau pasiekta aukščiausia lyga! Komanda pelnė daug apdovanojimų, kas buvo priežastimi dar vieno konflikto. Žaidėjai pareikalavo atsistatydinti trenerį B. Zelkevičių. Jų nuomone, treneris prisiėmė sau per didelę dalį dovanų ir apdovanojimų.

Treneriu tapo A. Liubinskas. 1983 ir 1984 m. buvo vidutiniški, nors pergalės prieš Kijevo ir Maskvos „Dinamo“ ar Maskvos „Spartako“ klubus maloniai nustebino. 1985 m. buvo atvirkštinio maišto metai. Komanda šį kartą reikalavo B. Zelkevičiaus grįžimo. Sezono pradžia buvo sunki – po 11 turų komanda buvo turnyro lentelės gale. Po to sekė 12 rungtynių be pralaimėjimų ir galutinėje įskaitoje buvo užimta 7-oji vieta.

1986 m. žalgiriečiai liko aštunti. 1987 metai buvo sėkmingiausi per visą „Žalgirio“ gyvavimo istoriją! Buvo iškovoti bronzos medaliai TSRS čempionate ir auksas studentų Universiadoje Zagrebe, kur „Žalgirio“ komanda atstovavo visą TSRS studentų futbolo rinktinę.

1988 metai įsimintini dėl sėkmingiausio pasirodymo TSRS taurėje, debiuto UEFA taurėje ir žalgiriečių pasirodymo šalies rinktinės sudėtyje. TSRS taurės turnyre buvo pasiektas pusfinalis, kuriame nusileista Charkovo „Metalist“ komandai.

UEFA taurėje debiutas prisvilo – Vilniuje buvo pasiekta pergalė prieš Vienos „Austria“ ekipą rezultatu 2:0, bet pralaimėta svečiuose (2:5). TSRS rinktinėje V. Sukristovas pelnė Europos čempionato sidabro medalį, o A. Narbekovas ir A. Janonis Seulo olimpiados auksą. 1989 m. – trenkimo durimis metai.

Paskutinis sezonas TSRS čempionate buvo sėkmingas. Užimta 4-oji vieta ir nebuvo patirta nė vieno pralaimėjimo namuose! UEFA taurėje įveiktas pirmasis etapas – pergalė namie 2-0 ir pralaimėjimas svečiuose 0-1 prieš Švedijos Geteborgo IFK klubą. Antrame etape pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezda“ komandai.

1990 m. po vos vienų rungtynių buvo pasitraukta iš TSRS čempionato. Vilniaus „Žalgiris“ persikėlė rungtyniauti į Lietuvos čempionatą. Žemas čempionato lygis, atsivėrusios sienos ir galimybė gauti solidžius kontraktus paskatino geriausius šalies futbolininkus palikti garsiausią Lietuvos klubą.

1990 – 2002 metų laikotarpiu „Žalgiriui“ pavyko išlaikyti lyderio statusą Lietuvoje. Buvo iškovoti trys aukso ( 1991, 1992 ir 1999 m.), septyni sidabro (1993-1995, 1997, 1998, 2000, 2001 m.) ir trys bronzos (1990, 1996, 2002 m.) medaliai. Penkiskart iškovota šalies taurė (1991, 1993, 1994, 1997 ir 2003 m.). 2003 m. „Žalgiris” pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies Supertaurę.

Nuo 2004 m. prasidėjo „Žalgirio“ kritimas žemyn. Keitėsi savininkai, kurie neskubėjo investuoti pinigų į klubo veiklą. Galiausiai, 2008 m. dėl finansinių problemų FK „Žalgiris“ tapo neveiksniu.

2009 m. klubą  nuo subyrėjimo išgelbėjo ištikimi fanai. „Žalgiris“ atsiskyrė nuo tuometinės struktūros ir įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD). LFF išimties tvarka naujajai komandai leido rungtyniauti I-oje šalies lygoje, kurioje buvo iškovota 6 vieta. 2010 m. pritraukus investuotoją iš užsienio – lažybų bendrovę „Unibet“, komanda sustiprino finansinį pagrindą ir atvėrė A lygos duris.

Buvo iškovota 3 vieta. 2011 m. užimta antroji vieta ir sudaryta rimta konkurencija Panevėžio „Ekranui“. 2012 m. po ilgos pertraukos buvo laimėtas pirmas trofėjus! Buvo iškovota LFF taurė ir pasiekta antroji vieta šalies pirmenybėse.

2013 metai buvo sėkmingiausi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Buvo iškovota supertaurė, po 11 metrų baudinių serijos prieš „Šiaulių“ komandą – LFF taurė ir triumfuota šalies pirmenybėse.

Nueitas ir įspūdingas kelias Europoje. Europos lygoje įveiktos –  Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) ir  Poznanės „Lech“ (Lenkija). Tik ketvirtajame etape VMFD „Žalgiris“ suklupo prieš Zalcburgo „Red Bull“ (Austrija) ekipą. Grupių varžybos buvo ranka pasiekiamos.

2014 m. vėl iškovota LFF taurė ir čempionų titulas. Istorijos pergalė – susigrąžintas FK „Žalgiris“ pavadinimas. 2015 m. iškovota LFF taurė. Tai buvo rekordinis pasiekimas – devintasis klubo istorijoje ir ketvirtasis titulas iš eilės.

2016 m. – standartiniai. Iškovota supertaurė, LFF taurė ir „A lygos“ čempionų titulas. 2017 m. prasidėjo sunkumai. Šį kartą ne finansiniai, nors sporte pinigų niekada nebūna per daug, o žaidybiniai. Nors ir buvo iškovota LFF supertaurė, kovoje dėl LFF taurės pralaimėta Kauno „Stumbrui“, o A lygos titulas atiduotas Marijampolės „Sudūvai“.

2018 m. buvo susigrąžinta LFF taurė bei sėkmingai pasirodyta UEFA Europos lygoje – įveiktos „Klaksvik“ ir „Vaduz“ komandos, nusileista „Sevilijos“ klubui. „A lygoje“ vėl pralaimėtas titulas Marijampolės „Sūduvai“.

2019 m. – nederlingi metai. Nebuvo iškovotas nei vienas trofėjus – A lygoje žalgiriečiai liko antri, nelaimėta Supertaurė, o kova dėl LFF taurės baigėsi pusfinalyje.

Gintaras Petrikas. Prisimenant „Žalgirio“ vardų kaitą verta akcentuoti 1993 metus, kuomet „Žalgiris“ virto „Žalgiris-EBSW“. Futbolas visada traukia įvairaus plauko veikėjus. Vieni jų iš tiesų myli šią sporto šaką ir mielai finansuoja, kitiems reikia reklamos, tretiems reikia šlovės spindulių.

Gintaras Petrikas atėjo į „Žalgirį“ kai klubui labai reikėjo finansinės paramos. Tuomet visuomenėje buvo įvairaus praturtėjimo variantų. Pavyzdžiui, „Sekundės“ bankas, įvairūs holdingai, kurių schema buvo paprasta – surinkti indėlius už pažadėtas kosmines palūkanas ir dingti.

Ne išimtis ir čia – 1995 metais teismas G. Petrikui skyrė penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę dėl svetimo turto iššvaistymo. Vengdamas bausmės vykdymo, G. Petrikas iš Lietuvos pabėgo 1997 metais. Užsienyje jis vertėsi akinių nuo saulės prekyba, gyveno svetima pavarde.

2004 metais buvęs „EBSW“ prezidentas sulaikytas JAV ir po trijų metų pargabentas į Lietuvą. 2009 m. teismas G. Petrikui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Janušas Loputis. 2009m. Spalio 16 diena tuometinė „Kauno diena“ rašė: „Tuščias „Žalgirio” skrandis. Kažkada klubo savininkas Janušas Loputis žėrėsi šimtatūkstantines sumas parduodamas geriausius komandos žaidėjus.“ Tuo tarpu J. Loputis prieš pasitraukdamas iš „Žalgirio“ sakė „A lygos“ svetainei: „Naujuoju klubo prezidentu bus Arminas Narbekovas. Aš pavargau, todėl ir pasitraukiau. Visur futbolas pritraukia pinigų ir iš televizijų, ir iš rėmėjų. O aš vienas turėjau išlaikyti „Žalgirį”. Iš kur imti pinigų? Kiek galima mokėti iš savo kišenės?”

J. Loputis iš „Žalgirio“ pasitraukė 2005 m. Lapkričio mėnesį verta priminti jog nuo 2004 iki 2008 m. buvo komandos kritimas žemyn. Ar tai buvo tiesiog neūkiškas valdymas ar netinkamas rėmimas? Lieka mįslė.

Vadimas Kastujevas. „Žalgirio“ duobkasiu vadinamas savininkas. 2006 m. klubo savininku tapo milijonierius V. Kastujevas, perpirkęs akcijas iš Janušo Lopučio. V. Kastujevas atėjo į „Žalgirį“ su garsiais pareiškimais jį atgaivinti, bet jo valdymo laikotarpiu situacija blogėjo dienomis.

V.Kastujevas mėgo aukštuomenės vakarėlius, gerą padėtį visuomenėje, brangius automobilius. Tačiau pasaka ilgai netruko. 2008 metų birželį „Žalgirio“ savininkas buvo apkaltintas sukčiavimu ir suimtas Maskvoje. „Žalgiriui“ buvo iškelta bankroto byla, o komandos treneriai ir futbolininkai liko be atlyginimų. Maskvos kalėjime tuomet sėdėjęs V.Kastujevas niekaip nenorėjo parduoti klubo. Kalbama, jog to priežastis buvo milijoninės vertės Antakalnio rajone esantis žemės sklypas.

„Žalgirio“ stadionas baigtas statyti 1949 metais. Jį statė vokiečių karo belaisviai. Tuomet jis buvo (o gal ir dabar būtų, jei nebūtų nugriautas?) didžiausias Lietuvos stadionas talpinantis 15 030 žiūrovų. Stadionas buvo skirtas ne tik futbolui, jame buvo žaidžiamas krepšinis, vyko bokso, bėgimo, kultūrizmo varžybos.

„Žalgirio“ komanda šiame stadione rungtyniavo iki 2010 metų ir patyrė daug malonių akimirkų, tokių kaip pergalės prieš tuo metu garsias Maskvos „Spartako“ ar Kijevo „Dinamo“ komandas. 1987 metais čia buvo iškovota 3 vieta TSRS čempionate.

Pilnos tribūnos, garsioji „Pietų IV“ buvo tikra futbolo šventė „Žalgirio“ gerbėjui. O kur dar nacionalinės rinktinės rungtynės? Nuo 2011 metų „Žalgiris“ namų rungtynes žaidžia LFF stadione. Šiuo metu LFF stadionas talpina 5067 žiūrovus.

„Žalgiriui“ išvykus į naujus namus, „Žalgirio“ stadiono reikalai prastėjo. 2013 m. bankrutavo „Ūkio bankas“ ir Vladimiro Romanovo pasiūlymas Vilniaus savivaldybei statyti naują stadioną naujoje vietoje nuėjo veltui.

Stadionas kaip ir visas „gerasis“ „Ūkio banko“ turtas perėjo „Šiaulių“ banko nuosavybei. 2014 m. buvo nutrauktas konkursas dėl stadiono statybos. 2015 m. „Šiaulių“ bankas stadiono kompleksą pardavė Arvydo Avulio bendrovei „Hanner“.

Apie stadiono atnaujinimą ar tuo labiau apie naujo statybą nebuvo nė kalbos. Buvo pranešta, jog vietoj stadiono bus butai, viešbučiai, biurai. Paskutinis stadiono atodūsis – „G&G Sindikato“ 20-ojo gimtadienio koncertas. Baigta. Daugiau jokių futbolo varžybų, jokių dainų švenčių, jokių koncertų. Geriausia ką turime – vos 5 tūkst. vietų stadioną Liepkalnio gatvėje. Belieka laukti Kauno mero pažadėto Kauno stadiono atnaujinimo.

Pažvelkime į ateitį. FK „Žalgiris“ savo kelyje turėjo daug principinių varžovų – Kauno „Inkaras“, Klaipėdos „Atlantas“, Mažeikių „Romar“, Šiaulių „Kareda“, Vilniaus „Panerys“, Kauno „FBK Kaunas“, Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus „Vėtra“. Kur jie dabar? Jie išnyko, o „Žalgiris“ liko.

Paskutinius ketverius metus principiniai klubo varžovai yra Marijampolės „Sūdūva“, kuri laimėjo paskutinius tris Lietuvos čempiono titulus. Jos biudžetas yra ženkliai mažesnis nei „Žalgirio“. (Prieš šio sezono čempionato startą Vilniaus FK „Žalgiris“ pranešė apie 1,8 mln. eurų, tuo tarpu Marijampolės „Sūdūva“ – 1,2 mln. eurų biudžetą).

Kaip galėtų FK „Žalgiris“ įkąsti savo principiniam varžovui, pasiimti „A lygos“ titulą ir pagaliau pakliūti į Čempionų lygą? Ar futbolo atsigavimui gali turėti įtakos didėjantis vaikų mokyklų skaičius? Ir taip, ir ne.

Žvelgiant į paskutinių metų „A lygos“ tendencijas, matome nemalonų reiškinį – stiprų legionierių dominavimą. Pavyzdžiui, rungtynėse tarp „Sūdūvos“ ir „Žalgirio“ vykusiose šių metų rugpjūčio 12 dieną, komandų startinėse sudėtyse žaidė vos po keturis lietuvius.

Šiek tiek malonesnis vaizdas susidaro žvelgiant į žemesnėse turnyro lentelės vietose esančias komandas, ypač Kauno „Žalgirį“, kuriose lietuvių kur kas daugiau. Sporto mokyklos, bet kokiu atveju, yra gerai – vaikai propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą, daugėja futbolininkų pretenduojančių į „A lygą“, bet geriausioms dviem komandoms reikia tik pačių pajėgiausių lietuvių futbolininkų.

• 515 rungtynes „Žalgiryje“ sužaidęs Kęstutis Latoža pirmauja pagal sužaistų Vilniaus reprezentacinėje komandoje rungtynių skaičių.
• Nuo 2004 metų renkamo geriausio „Žalgiriečio“ rinkimuose triskart triumfavo Igoris Morinas (2006-2008 m.)
• Ilgiausiai „Žalgirį“ treniravo Benjaminas Zelkevičius – su pertraukomis 15 metų
• Geriausias pasirodymas Europoje buvo 2013-2014 metų sezone: Europos lygoje įveiktos – Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) ir  Poznanės „Lech“ (Lenkija). Tik ketvirtajame etape VMFD „Žalgiris“ suklupo prieš Zalcburgo „Red Bull“ (Austrija) ekipą
• 7,12,7. Ką reiškia šie skaičiai? Septynios LFF supertaurės, dvylika LFF taurių, septyni Lietuvos čempionų titulai.

Daugiau straipsnių apie komandų istorija galite rasti sporto istorijų apžvalgose.