Panevėžio „Ekranas“, dar viena nutraukta šlovės istorija

Vilniaus Žalgiris, Klaipėdos Atlantas, Kauno Inkaras, Kauno FBK Kaunas, Marijampolės Sūduva, Vilniaus Panerys, Vilniaus REO, Šiaulių Kareda – tai futbolo komandos, kurios paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką Lietuvos futbolo istorijoje. Jų likimai įvairūs – vieni tapę jau istorija, kiti gyvena nuo „algos iki algos“, ir tos dar negaudami, treti yra didžiuliame pakilime, o dar vieni tiesiog atkuriami vietoj išnykusios istorinės ekipos, kaip, pavyzdžiui, FK Panevėžys vietoj šlovingojo FK Ekranas.

Penkis dešimtmečius gyvavęs „Ekrano“ klubas įkurtas 1964 metais tuometinės „Ekrano“ gamyklos vadovų iniciatyva. Pirmuosius ketverius metus komanda buvo mėgėjiška – žaidė Panevėžio miesto čempionate. Nuo 1968 metų komanda jau žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Sunki buvo tiesioginė konkurencija su Panevėžio „Statybos“ komanda. Pastaroji buvo čempionato senbuvė, todėl savo sudėtyje turėjo geriausius regiono futbolininkus.

Ilgus metus „Ekrano“ komanda buvo čempionato vidutiniokė, kol pagaliau šlovingieji 1985 metai atnešė Lietuvos čempiono titulą. Šio įvykio pagrindinis kaltininkas buvo M.Kaušpėdas. Nuoseklus darbas nuo 1980 metų atnešė pirmuosius vaisius. 1989 metais viena legenda pakeitė kitą. Prie klubo vairo stojo Virginijus Liubšys. 1993 metais Ekranas FC antrą kartą tapo Lietuvos čempionais.

Paskui eilė metų būnant tarp lyderiaujančių Lietuvos klubų, dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose. Kito čempiono titulo teko laukti iki 2005 metų. Nuo 2008 metų – „Ekrano“ aukso penkmetis. Net penkis iš eilės sezonus pavyko iškovoti čempionų titulą.

Kaip ir ekonomika turi pakylimo ir nuopuolio politiką, tas pats dėsnis galioja ir sporte. Nuopuoliui sporte dažnai daro įtaką rėmėjų pinigų netekimas. Ne išimtis ir „Ekrano“ istorija. Dėl pasenusių technologijų, negalėjusi vykdyti savo veiklos „Ekrano“ gamykla 2013 metais buvo likviduota ir klubas neteko pagrindinio rėmėjo. Prie klubo išnykimo ženkliai prisidėjo ir klubo prezidentas Aušrys Labinas, pradanginęs didelę sumą pinigų. 2015 m. pradžioje „Ekranas“ nebuvo priimtas į A lygą dėl skolų ir 2016 m. buvo paskelbtas klubo bankrotas.

Smagu tai, jog „Ekrano“ nuopelnai nebuvo pamiršti ir daugiausia ilgamečio trenerio Virginijaus Liubšio iniciatyva buvo įkurtas naujas klubas – „Panevėžys“. Komanda 2015 metais pradėjo I lygoje, o 2019 metais jau buvo A lygos nare. Šį sezoną Panevėžio komanda baigė 5 vietoje ir liko visai netoli galimo dalyvavimo Europos taurės turnyre. Būtent „Panevėžio“ komandos pagrindu yra tikimybė jog atgims „Ekranas“. Perimti vardą kartu su šlovinga istorija FK „Panevėžys“ siekė dar rungtyniaudamas pirmoje lygoje.

Panevėžio „Ekranas“, ryškus pėdsakas Lietuvos futbolo istorijoje

Klubo gyvavimo laikotarpis – 1964 – 2015 metai. Per šią penkių dešimtmečių gyvavimo erą vietiniame fronte pavyko visai nemažai. Lietuvos čempionate pavyko 8 kartus iškovoti čempiono titulą (1985, 1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 metais), 6 kartus komanda liko antroje vietoje, 6 kartus iškovojo bronzos medalius. Pažymėtina yra tai, kad nuo 2002 iki 2012 metų komanda Lietuvos čempionate nėra nei karto likusi be apdovanojimo. Taip pat, 5 kartus buvo iškovota LFF Taurė (1985, 1998, 2000, 2010, 2011 metais), 2 kartus buvo iškovota Lietuvos „Supertaurė“ (1998, 2005 metais).

Europos fronte, neskaitant kelių laimėjimų Baltijos regione, nieko rimtesnio daugiau nėra. Jeigu FBK „Kaunas“ gali pasigirti 2007 metų pergalę čempionų taurėje prieš Glazgo „Rangers“ (tuo pačiu ir patekimu į kitą etapą), o Marijampolės „Sūduva“ kiekvienais metais sėkmingai šturmuoja Europą, kur iki visiškos euforijos ir patekimo į Europos grupių etapą trūksta vos vieno žingsnio, tai Panevėžio Ekranas nuo 1993 metų Europos turnyruose turėjo 25 varžovus, o prasibrauti į kitą etapą pavyko tik 7 kartus. Pirmąjį kartą 2004/05 metų sezone bendru rezultatu 3-1 įveikta komanda „F91 Dudelange“ iš Olandijos. Aukščiausi pasiekimai – 2011/12 ir 2012/13 metų sezone, Čempionų taurėje pasiektas trečiasis turas.

Pasiekti daugiau tarptautiniame fronte trukdė ir finansinės galimybės. Štai citata iš vieno vietinio Panevėžio spaudos šaltinio: „Rungtynių baigčiai galbūt įtakos turėjo ir sunki kelionė. Skrista buvo karinių oro pajėgų lėktuvu, kuriame, kaip teigia juo skridę žmonės, didelis garsas, nepatogios kėdės, niekas nepatiekia užkandžių, o skristi reikia visą dieną. Skrendant tokį atstumą kaip iki Airijos reikia nusileisti papildyti degalų, o tai trunka apie 2 val. Tai buvo padaryta Danijoje. Pridėjus nedidelį lėktuvo greitį ir įvairius pervežimus, reikia labai pasistengti, kad per 12 val. pasiektum kelionės tikslą – Airijos Korko miestą, o po rungtynių, vėlų vakarą, vėl į tą patį lėktuvą.“ – teigė „Panevėžio balsas“.

Šiuo metu oro transportas yra pakankamai gerai išvystytas, jog galima vos per kelias valandas perskristi Atlantą. Vyresnės kartos sporto gerbėjai turbūt prisimena kaip dar atrodytų visai nesenai net krepšininkai dardėdavo autobusais į tolimus Europos kampelius, nes lėktuvo bilietai sudarė per didelius kelionės kaštus.

Jei Lietuvoje buvo pasiekta daug, o tarptautinėje arenoje, švelniai tariant, per mažai, galima pasidžiaugti jog „Ekrano“ futbolininkai nebuvo susitepę lažybų skandalais. Nors tuo metu ir lažybų priežiūra nebuvo tokia akyla kaip šiuo metu, vis gi vienos varžybos sporto aistruoliams įstrigo kaip skandalingos. Ekranas rungtyniavo su Marijampolės „Sūduvos“ komanda, tiesioginiu konkurentu dėl apdovanojimo. Minėtose rungtynėse „Ekranas“ šventė pergalę minimaliu rezultatu 1:0, o vienintelį įvartį pelnė mačo pabaigoje po daugybės diskusijų sukėlusio 11 metrų baudinio. Įdomiausia, jog tuo metu „Sūduvos“ ekipą treniravo buvęs „Ekrano“ simbolis Virginijus Liubšys, pareiškęs apie „antgamtines jėgas“. Rezultate – teisėjas Sergejus Slyva LFF Teisėjų Komiteto sprendimu yra suspenduotas neribotam laikui.

Treneriai ir žaidėjai. Kas paliko pėdsaką?

M.Kaušpėdas. Treneris, dirbęs „Ekrano“ ekipoje nuo 1980 iki 1989 metų, ir pasižymėjęs tuo, kad su tuo metu kuklia ekipos sudėtimi sugebėjo 1985 metais iškovoti pirmąjį trofėjų Lietuvos futbolo čempionate. Buvęs Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkas nuosekliu darbu sugebėjo atvesti komandą į pirmąjį titulą ir perdavė estafetę V.Liubšiui.

V.Liubšys. Pirmiausia, tai buvo ilgametis komandos vartininkas, gynęs „Ekrano“ garbę 1980-1986 ir 1988-1989 metų sezonuose. Perėmęs komandos vairą, jai vadovavo iki 2007 metų. Per tą laikotarpį pavyko 2 kartus iškovoti šalies taurę (1998, 2000 metais), 2 kartus šalies Supertaurę (1998, 2005 metais), kartą tapti Lietuvos čempionu būdamas treneriu (2008 metais).

V.Urbonas. Šis treneris komandai vadovavo 2008–2013 metų sezonuose ir labai sėkmingai pratęsė pirmtako V.Liubšio darbą. Iškovoti 5 čempiono titulai (2008, 2009, 2010, 2011, 2012 metais), 2 LFF taurės (2010, 2011 metais).

Komandos garbę gynė daug įžymių žaidėjų, o kai kuriems vėliau pavyko sužibėti ir Lietuvos rinktinėje: Vytautas Apanavičius, Deividas ir Edgaras Česnauskiai, Dainius Gleveckas, Mantas Savėnas, Marius Skinderis, Arvydas Skrupskis (komandoje rungtyniavęs 1993-2005 metų laikotarpyje). Šiuo metu V.Urbonas yra Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris.

Kodėl „Ekrano“ nėra šiandien?

Kaip ir minėjau, futbolas Panevėžyje nemirė. Tik laiko klausimas kada FK „Panevėžys“ perims „Ekrano“ vardą ir futbolo bendruomenei priklausančią šlovingąją istoriją.

Kas visgi sužlugdė garsiąją komandą? Pirmiausia, pirmąjį finansinį šoką sukėlė tokio paties pavadinimo gamyklos griūtis. Komandai sunku išsilaikyti netekus pagrindinio rėmėjo. Tačiau, dar viena griūties priežastimi galima laikyti Aušrį Labiną. 2017 m. liepos mėnesį, Panevėžio apygardos teismas A. Labiną pripažino kaltu dėl 2 mln. 510 tūkst. Eur pasisavinimo, kuris lėmė „Ekrano“ futbolo klubo žlugimą ir nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trims metams.

Bylos duomenimis, A. Labinas, būdamas klubo prezidentu, 2010–2012 m. per banką iš klubo kasos gavo 4,3 mln. eurų ir deklaravo jas kaip klubo veiklos išlaidas. Iš gautos sumos į klubo kasą prezidentas grąžino 1,8 mln. Eur, tačiau likusi suma, virš 2,5 mln. eurų, paslaptingai dingo.

Norėdamas nuslėpti pradangintus pinigus, klubo prezidentas sukosi kaip išmanė. Į klubo apskaitą įtraukė įvairius suklastotus dokumentus, pavyzdžiui, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.

Teisme buvo pateikta savotiška versija – esą dalis pinigų buvo perduoti agentui iš Moldovos dėl įtartino sandorio. Kita dalis buvo perduota į Vilnių atskridusiam agento pasiuntiniui, vardu Vitalikas. Klubo prezidentas bandė įrodyti, kad sumą grynųjų Vitalikui atidavė tiesiog gatvėje. Teismas šią versija nepatikėjo. Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas nuteistas 4 metams ir jam priteista „Ekrano“ futbolo klubui sumokėti 2 mln. 510 tūkst. Eur. Galima daryti prielaidą, jog prezidento nusikalstami veiksmai lėmė „Ekrano“ nemokumą bei bankrotą.