Vyrų teniso ant žolės dangos reitingai 2026

Sinner galbūt ir suklupo „Roland-Garros“ turnyre, tačiau rami savaitė Paryžiuje nekeičia bendros situacijos. Italas yra didžiausias favoritas artėjant 2026 m. žolės sezonui ir visais atžvilgiais dominuoja šiame galingiausių vyrų teniso žolės dangos reitinge.

Šiais metais jo rezultatas yra 37-3, įskaitant 30 pergalių seriją tarp Indian Wells ir antrojo rato Paryžiuje. Jis taip pat yra dabartinis Vimbldono čempionas, praėjusiais metais pakeliui į titulą paeiliui nugalėjęs Novaką Djokovičių ir Carlosą Alcarazą.

Prieš tai jis tris kartus iš eilės pasiekė ketvirtfinalį ar geresnį rezultatą SW19 turnyre. Iš viso ant žolės jo rezultatas yra 29-10, su 74 % laimėjimų procentu ir dviem trofėjais.

Jo vienintelis pralaimėjimas ant žolės dangos pernai įvyko Halėje, kur Aleksandras Bublikas jį nugalėjo pasiruošimo turnyre. Po to Sinneris žaidė be klaidų, laimėdamas septynias rungtynes iš eilės Vimbldono turnyre.

Tai, kas daro Sinnerį tokį veiksmingą ant žolės, yra tai, kaip jo esamos stiprybės sustiprinamos dėl paviršiaus. Jo smūgių galia nuo žemės jau yra elitinė, o greitas, žemas atšokimas dar labiau apsunkina varžovams galimybę atremti smūgius.

Jo padavimas, kuris per pastaruosius dvejus metus iš silpnosios vietos tapo ginklu, yra pražūtingas, kai ant kortų yra papildomas greitis. Šiuo metu jis yra visapusiškas žaidėjas.

Djokovičiaus pasiekimai ant žolės yra stulbinantys – 86 % pergalių ir septyni Vimbldono titulai. Tik du kiti šio sąrašo žaidėjai pasiekė bent 70 % pergalių ant žolės.

Teoriškai jo 2026 m. sezonas nebuvo puikus. Jis pateko į „Australian Open“ finalą, pakeliui įveikęs Sinnerį, bet keturiuose setuose nusileido Alcarazui. Nuo tada jo forma svyruoja – patyrė keletą pralaimėjimų ir anksti iškrito iš „Roland-Garros“ turnyro. Šiais metais turėdamas 9-4 rezultatą, 39-metis žaidėjas akivaizdžiai renkasi, kur žaisti.

Tačiau tai nėra nieko naujo. Praėjusiais metais Djokovičius žaidė tik Vimbldono turnyre ant žolės ir pasiekė pusfinalį, kol jį sustabdė Sinneris. Prieš tai jis laimėjo keturis Vimbldono titulus iš eilės nuo 2018 iki 2022 metų, o 2023 ir 2024 metais pateko į finalą. Šis tenisininkas tiesiog sugeba pasirodyti geriausiai būtent šiame čempionate.

Žolė tinka Djokovičiaus žaidimo stiliui šioje jo karjeros stadijoje. Jis gali žaisti agresyviau, sutrumpinti taškus, pasikliauti savo padavimu ir forhendu bei eiti prie tinklo.

Tai sumažina fizinį žaidimo intensyvumą, o tai yra būtent tai, ko reikia 39-mečiui, turinčiam 24 „Grand Slam“ titulus. Vienintelė priežastis, kodėl jis nėra pirmasis šiame sąraše, yra jo ribotas 2026 m. tvarkaraštis.

Čia viskas tampa įdomu. Medvedevas 3-oje vietoje žolės reitinge gali atrodyti keistai, bet Alcarazui nedalyvaujant turnyre, lygis po Sinnerio ir Djokovičiaus greitai retėja. O kai giliau panagrinėjate skaičius, Medvedevas nusipelnė šios vietos.

Du Vimbldono pusfinaliai – tai ne juokai, o jo 67 % karjeros laimėjimų ant žolės rodiklis vien SW19 šoktelėja iki 71 %. Jis akivaizdžiai yra geresnis žolės kortų žaidėjas, nei rodo jo reputacija.

Praėjusiais metais jis pateko į Halės finalą ir atrodė kaip rimta grėsmė titului ant šio paviršiaus, kol netikėtai pralaimėjo pirmąjį raundą Vimbldone. Prieš dvejus metus jis du kartus iš eilės pateko į pusfinalį Londone, abu kartus pralaimėdamas Alcarazui.

Medvedevas šiemet taip pat yra puikios formos. Jo rezultatas – 24-9, jis laimėjo titulus Brisbene ir Dubajuje, be to, pateko į Indian Wells finalą. Roland-Garros turnyre vėl patyrė nesėkmę pirmajame raunde, tačiau iki to jis buvo konkurencingas ir Romos pusfinalyje su Sinneriu žaidė tris setus.

Jo padavimas yra ginklas ant bet kokios dangos, o per metus jis prisitaikė prie ankstesnio kamuolio priėmimo ant žolės. Jis nenustebins savo smūgių įvairove, bet yra efektyvus ir sunkiai įveikiamas. Nuoseklumas yra jo vizitinė kortelė, ir tai atsispindi rezultatuose.

Fritzo vieta 4-oje pozicijoje grindžiama vienu dalyku: jo 2025 m. žolės sezonu. Praėjusiais metais amerikietis ant šio paviršiaus pasiekė 13-2 rezultatą – neabejotinai geriausią žolės rezultatą iš visų šio sąrašo žaidėjų – ir užbaigė jį patekdamas į Vimbldono pusfinalį.

Jo žaidimo stilius puikiai tinka šiai dangai. Fritzas abiem rankomis muša plokščius smūgius, išlaikydamas žemą kamuolį visame korto plote, o jo padavimas yra pakankamai galingas, kad išgelbėtų jį sudėtingose situacijose.

Per pastaruosius kelerius metus jis taip pat patobulino savo žaidimą prie tinklo, o tai yra svarbu ant žolės, kur gebėjimas užbaigti taškus priekinėje korto dalyje dažnai lemia pergalę.

Man kelia nerimą jo forma 2026 m. Šį sezoną, turėdamas 12-10 rezultatą, Fritzas žaidžia gerokai žemiau savo įprasto lygio – jį persekioja ankstyvi pasitraukimai iš turnyrų, o apie kokį nors rimtą pagreitį net nekalbama. Jis atvyksta ant žolės reikalaudamas rezultatų, o ne juos turėdamas.

Jei sugrįš praėjusių metų forma ant žolės, jis taps tikra grėsme. Jei 2026 m. nepastovumas persikels ir ant žolės, jis gali smukti. Jo 46-25 karjeros rezultatas ant žolės (65 %) yra tvirtas, bet ne elitinis – jis turi žaisti gerai, kad galėtų konkuruoti šiame lygyje, o šiuo metu kyla abejonių.

Prieš dvi savaites Berrettini mano reitinguose būtų buvęs tarp garbingų paminėjimų. Tačiau jo sėkmingas pasirodymas „Roland-Garros“ turnyre praėjusią savaitę tai pakeitė. Tai buvo laiku atgimęs priminimas, kad, kai yra sveikas, italas vis dar yra rimtas žaidėjas – o žolės dangoje jis klesti.

Jo statistiką ant šio paviršiaus sunku ignoruoti. 78 % karjeros pergalių ant žolės yra geriausias rodiklis šiame sąraše, išskyrus Djokovičių, o 2021 m. jis pateko į Vimbldono finalą, kur pralaimėjo tik pačiam serbui čempionato mače. Jis laimėjo daugybę titulų ant žolės ir ant šio paviršiaus visada jautėsi kaip namuose.

Priežastis yra paprasta. Berrettini smūgiuoja forhendą neįtikėtinai plokščiai, todėl kamuolys skrenda žemai ir tampa galingu ginklu ant žolės. Tas forhendas, kartu su galingu padavimu, puikiai sudaro sąlygas pelnyti taškus ant šio paviršiaus.

Jo silpnesnis bekhendas taip pat yra mažiau pažeidžiamas ant žolės, kur jis gali pasikliauti „slice“ smūgiu ir paversti tai, kas kitur yra trūkumas, dar vienu ginklu.

Vienintelis „bet“ – traumos. Praėjusiais metais Berrettini ant žolės laimėjo 0-1, 2026 m. žaidė nedaug, o Prancūzijos atvirojo teniso turnyro ketvirtfinalio viduryje pasitraukė. Vėliau jis patvirtino, kad grįžo į treniruotes ir tikisi žaisti žolės sezono turnyruose. Jei jo kūnas išlaikys, jis neabejotinai yra vienas iš penkių geriausių žolės kortų žaidėjų. Tačiau tai – didelis „jei“.

Žolė niekada nebuvo palanki Zverevui. Nors 2026 m. jis buvo vienas iš geriausių žaidėjų ture su 35-9 rezultatu, vokietis per tris bandymus Vimbldone niekada nepateko toliau nei į ketvirtąjį raundą. Jo kalibro žaidėjui tai yra akivaizdi silpnoji vieta.

Praėjusiais metais jis ant šio paviršiaus pasiekė 6-3 rezultatą. Jo karjeros laimėjimų procentas ant žolės – 66 % – yra gerokai mažesnis nei ant kietų kortų ir molio, kur jis nuolat kovoja dėl titulų. Kažkas ant žolės jam tiesiog nesiklosto.

Teoriškai jo žaidimo stilius turėtų pasiteisinti. Zverevas turi vieną galingiausių padavimų ture ir pakankamai jėgos, kad galėtų nugalėti bet ką. Tačiau ant slidžios dangos jam sunku judėti, be to, jis nepakankamai veržiasi į priekį, kad galėtų tuo pasinaudoti.

Žolė palanki greitam ir agresyviam teniso stiliui, ir nors Zverevas to sugeba, tai nėra jo įprastas žaidimo būdas.

Vis dėlto jo bendras lygis 2026 m. yra neabejotinas, ir anksčiau ar vėliau atrodo, kad turėtų ateiti sėkmė Vimbldone. Tai gali būti metai, kai tai įvyks, arba tai gali būti dar vienas iškritimas aštuntfinalyje. Kai Zverevas žaidžia ant žolės, sunku pasakyti.

Ką Cobolli daro šiame sąraše? Teisingas klausimas. Italas per savo karjerą ant žolės sužaidė vos 16 mačų, pasiekdamas 9-7 rezultatą su 56 % pergalių procentu. Tai labai mažas ir vos teigiamas pavyzdys.

Bet pažvelkite, kas slypi už tų skaičių. Cobolli praėjusiais metais pateko į Vimbldono ketvirtfinalį, o tai buvo tikras proveržio sezonas ant šio paviršiaus. Jis taip pat turi tvirtą 2026 m. sezoną su 23-13 rezultatu, o tai rodo, kad jo žaidimas tampa vis nuoseklesnis.

Jo agresyvus, priekinės kojos žaidimas puikiai tinka ant žolės. Jis anksti priima kamuolį, diktuoja žaidimą savo forhendu ir nebijo eiti į priekį. Jo grąžinimas taip pat yra aštrus, o tai padeda ant dangos, kur tiek daug mačų nusprendžia vienas ar du breikai.

Rizika su Cobolli yra priešinga nei su Berrettini ar Djokovičiumi. Su šiais dviem žinome, kad žolės įgūdžiai yra – tiesiog nežinome, ar kūnas ir motyvacija bendradarbiaus. Kalbant apie Cobolli, žinome, kad jis pasirodys geros formos ir pasiruošęs. Tiesiog dar nežinome, ar jis tikrai pakankamai geras.

De Minaur šiais metais turi 19-11 rezultatą, 65 % karjeros laimėjimų ant žolės ir yra pasiekęs Vimbldono ketvirtfinalį. Jo 2025 m. sezonas ant žolės (3-2) buvo ribotas, daugiausia dėl traumos, kuri sutrumpino jo sezoną. Be šios nesėkmės, jo statistika ant žolės tikriausiai atrodytų dar geresnė.

De Minauro greitis yra jo galingiausias ginklas žolės dangoje. Jis apima visą kortą taip pat gerai, kaip ir bet kuris kitas „Tour“ žaidėjas, o ant paviršiaus, kur kamuoliuko mainai yra trumpesni ir kamuolys skrieja žemai, šis gebėjimas atmušti viską gali būti tikras galvos skausmas varžovams. Jo atmušimai puikūs, ir jis retai praranda lengvus padavimų geimus.

Problema ta, kad De Minaur kovoja atkakliai ir laimi mačus, bet neturi ginklų, kad galėtų pramušti turnyrą taip, kaip tai daro Sinner ar net Berrettini. Jis yra toks žaidėjas, kuris nesunkiai išsikovos vietą antrojoje savaitėje, bet vėlesniuose raunduose greičiausiai susidurs su sunkumais prieš elitinius žolės kortų žaidėjus.

Kiekvienam paviršiui yra žaidėjas, kurio žaidimas čia tiesiog tinka. Žolės dangoje tai Bublikas. Kazachstano tenisininko instinktai paduoti ir eiti prie tinklo, jausmas prie tinklo ir gebėjimas keisti tempą daro jį natūraliu žolės kortų žaidėju.

2025 m. jis turėjo puikų sezoną ant žolės, pasiekęs 5-1 rezultatą. Bublikas iš tikrųjų nugalėjo Sinnerį Halėje prieš turnyrą – vienintelį žaidėją, kuris jį įveikė ant žolės pernai. Jo karjeros laimėjimų procentas ant žolės yra 66 % ir, atsižvelgiant į jo žaidimo stilių, galima tikėtis, kad šis skaičius augs, jam praleidžiant daugiau laiko ant šio paviršiaus.

Problema yra jo bendra 2026 m. forma. Su 18-12 rezultatu tai nebuvo puikūs metai Bublikui, o Vimbldone jis niekada nėra peržengęs 16-os etapų ribos. Jis yra vienas iš nedaugelio žaidėjų ture, kuris nuoširdžiai mėgsta eiti į priekį, mušti drop shotus ir žaisti įvairiai – viskas, už ką žolė atlygina – bet jam nepavyko to išlaikyti per kelis etapus didžiajame turnyre.

Bubliko atveju visada kyla klausimas dėl pastovumo. Tam tikrą dieną jis gali nugalėti bet ką – tai praėjusiais metais įrodė jo pergalė prieš Sinnerį Halėje – tačiau išlaikyti tokį lygį dvi savaites iš eilės yra visai kita istorija.

Mano vyrų teniso žolės reitingą užbaigia Auger-Aliassime, kuris į jį pateko po stipraus – nors galiausiai ir nuvylusio – pasirodymo Paryžiuje. Kanadietis 2026 m. turi 23-11 rezultatą, praėjusiais metais žolės dangoje pasiekė 6-4 rezultatą ir pateko į Vimbldono ketvirtfinalį. Nė vienas iš šių skaičių atskirai nėra įspūdingas, tačiau visi kartu jie pakankami, kad užimtų 10-ąją vietą.

Jo žaidimas tinkamas žolei. Auger-Aliassime turi galingą padavimą, švarų smūgį ir atletiškumą, leidžiantį gerai padengti kortą ant paviršiaus, reikalaujančio greitų kojų. Jis taip pat jaučiasi patogiai prie tinklo, o tai yra privalumas, kai kamuolys skrenda žemai ir taškai yra trumpesni.

Jam priekaištaujama, kad jo pasiekimai ant žolės vis dar atrodo šiek tiek menki. 62 % karjeros pergalių procentas yra garbingas, bet ne įspūdingas, o Vimbldone jis dar nėra parodęs tikrosios savo galios, išskyrus tą vieną kartą, kai pasiekė ketvirtfinalį. Jis dažniausiai kovoja dėl prizinių vietų, bet nedominuoja, o tai atsispindi ir šiuose skaičiuose.

Vis dėlto 25-erių Auger-Aliassime yra savo karjeros viršūnėje ir juda teisinga linkme. Jei jis sugebės perkelti savo 2026 m. formą ant žolės, gilus pasirodymas Vimbldone nėra neįmanomas. Jam tiesiog reikia žengti tą kitą žingsnį.

Yra nemažai ATP žaidėjų, kurie nepateko į mano 2026 m. vyrų teniso žolės reitingą.

• Hubert Hurkacz – 13-13, 1-0, 26-14 (65 %), pusfinalininkas x1
• Lorenzo Musetti – 13-7, 0-1, 18-11 (62 %), pusfinalininkas x1
• Andrey Rublev – 21-11, 4-2, 23-12 (66 %), ketvirtfinalininkas x1
• Ben Shelton – 19-9, 6-4, 12-11 (52 %), ketvirtfinalininkas x1
• Holger Rune – 0-0, 2-2, 12-9 (57 %), ketvirtfinalininkas x1
• Arthur Fils – 22-7, 0-0, 10-5 (67 %), aštuntfinalis x1
• Joao Fonseca – 14-10, 3-3, 3-4 (43 %), trečiasis ratas x1
• Jack Draper – 5-4, 4-2, 19-9 (68 %), antrasis ratas x3
• Marin Cilic – 11-10, 3-1, 83-33 (72 %), finalininkas x1
• Nick Kyrgios – 0-1, 0-0, 36-19 (65 %), finalininkas x1
• Jakub Mensik – 23-10, 4-3, 6-7 (46 %), trečiasis ratas x1
• Jiri Lehecka – 17-10, 7-3, 12-8 (60 %), aštuntfinalis x1
• Frances Tiafoe – 22-11, 1-2, 24-20 (55 %), aštuntfinalis x1
• Tommy Paul – 26-11, 1-2, 25-14 (64 %), ketvirtfinalininkas x1
• Ugo Humbert – 16-14, 4-4, 29-23 (56 %), aštuntfinalis x2

Draperis yra didžiausias vardas, kurio čia trūksta. Britas turi antrą geriausią laimėjimų ant žolės procentą iš visų čia esančių žaidėjų – 68 %, o jo žaidimas yra tarsi sukurtas šiai dangai – galingas kairiarankio padavimas, žiaurus forhendas ir švarūs judesiai.

Tačiau 2026 m. jis sužaidė tik devynis mačus (5-4) ir Vimbldone niekada nėra peržengęs antrojo rato ribos. Vis dėlto, jei jis sugebės pasiekti keletą gerų rezultatų pasirengimo turnyruose, verta jį stebėti.

Musetti trūkumas taip pat yra pastebimas. Jo patekimas į Vimbldono pusfinalį prieš dvejus metus parodė, kad jis gali varžytis ant žolės aukščiausiame lygyje, tačiau praėjusių metų 0-1 rezultatas ant žolės ir vidutiniška 2026 m. forma neleidžia gauti vietos dešimtuke. Jei per artimiausias dvi savaites atras ritmą, jis galėtų vėl įsitvirtinti sąraše.

Cilic ir Kyrgios turi puikų praeities pasiekimų sąrašą – po vieną Vimbldono finalą – tačiau abu 2026 m. beveik nežaidžia. Rune taip pat šiemet dar nežaidė nė vienų varžybų, todėl neįmanoma jo įtraukti į reitingą, nepaisant neblogų rezultatų ant žolės.

Kita vertus, tokie žaidėjai kaip Filsas, Šeltonas ir Fonseca yra geros formos, bet neturi reikšmingų rezultatų ant žolės. Filsas kovoja su trauma, Fonsecos 43 % laimėjimų procento ant šio paviršiaus sunku nepastebėti, o Šeltono 52 % nėra būtent elito lygis.

Dar yra grupė tvirtų, bet neišsiskiriančių žolės kortų žaidėjų – Rublevas, Hurkaczas, Paulas, Lehecka, Tiafoe ir Humbertas. Visi jie gali laimėti keletą raundų, bet nė vienas iš jų nepadarė pakankamai, kad patektų į dešimtuką.

Manote, kad šie vyrų teniso žolės reitingai teisingi, ar yra kokių nors autsaiderių, pasirengusių viską sukrėsti? Jei turite savo nuomonę, dabar laikas atlikti statymą geriausiose lažybų svetainėse, kol per ateinančias savaites Vimbldono koeficientai nesumažės.

Kalbant apie tai, kitą savaitę stebėkite mano ankstyvas Vimbldono prognozes.