2026 Vimbldono juodieji arkliukai

Nėra abejonių – Jannik Sinner yra pagrindinis favoritas, siekiantis apginti savo titulą, ir būtent tai aš prognozavau savo straipsnyje. Tačiau už jo esantys žaidėjai nėra gausūs ir dar neįrodė savo galimybių ant žolės, o ši danga reiškia, kad laimėti gali bet kas.

Būtent čia juodieji arkliukai gali padaryti didelę žalą. Vien pernai tiek Alexander Zverev, tiek Daniil Medvedev iškrito jau pirmajame raunde SW19 turnyre – tai įrodymas, kaip greitai ankstesnės formos statistika tampa nebeaktuali šiuose teniso kortuose. Štai penki žaidėjai, kurie gali nustebinti.

Jei ieškote juodojo arkliuko ant žolės su gerais koeficientais, bet turinčio pasiekimų, kurie įkvepia pasitikėjimą, pradėkite nuo Berrettini.

Šis italas yra buvęs Vimbldono finalininkas, kurį 2021 m. čempionato finale nugalėjo tik Novakas Džokovičius, be to, jis yra „Queen’s“ turnyro čempionas. Jo žaidimo stilius šiame sąraše galbūt labiausiai tinka šiai dangai.

Viskas sukasi aplink tą galingą, plokščią forhendą ir smūgį kaip plaktukas – du smūgius, kurie skrenda žemai ir slysta per žolę. Pridėkite „slice“ smūgį, kuris apsaugo jo bekhendą ir leidžia jam judėti į priekį, ir gausite žaidėją, kuris silpnąsias puses ant lėtesnių dangų paverčia stipriosiomis pusėmis žolėje.

Jo statistika tai patvirtina: 42–12 karjeros rezultatas ant žolės su 78 % laimėjimų procentu – geriausias šiame sąraše be jokių išimčių. Kai jis yra geros formos, jis yra elitinis teniso padavėjas ant žolės – toks, kuris išlaiko savo padavimą dvi savaites ir, norint laimėti mačus, jam reikia tik vieno prasilaužimo per teniso setą.

Be to, Berrettini žaidimo lygis išlieka aukštas, kai leidžia jo fizinė būklė. Šiemet jis pasiekė „Roland-Garros“ ketvirtfinalį, kol trauma privertė jį pasitraukti iš varžybų seto viduryje – ir tai buvo ant molio, o ne jo geriausios dangos. Perkelkite jį ant žolės, kur padavėjo ir forhendo derinys daro didžiausią žalą, ir jo potencialas dar labiau išauga.

Problema, kaip visada Berrettini atveju, yra fizinė forma. Praėjusį sezoną italas sužaidė tik vienerias varžybas ant žolės, o 2026 m. iki šiol dėl sužalojimo Paryžiuje ant šio paviršiaus dar nežaidė. Tačiau jei yra žaidėjas, kuris puikiai sugeba grįžti po traumos ir iš karto pasiekti geriausią formą, tai būtent Berrettini – juk jis turi daug patirties šioje srityje.

Jis bus žaidėjas, vos įsispraudęs į pagrindinio turnyro dalyvių sąrašą. Tačiau, atsižvelgiant į didelius 50,00 koeficientus daugumoje lažybų bendrovių, man patinka nedidelio statymo idėja už tai, kad jis pasieks tolesnius etapus.

Jei norite pasirinkti žaidėją su tikrai dideliu potencialu, Mensikas yra jūsų žmogus. Prieš prasidedant žolės sezonui jaunas čekas turėjo 23-10 metų rezultatą, o jo sąskaitoje jau yra laimėjimas, kuriuo retai kas gali pasigirti – jis yra vienas iš vos dviejų tenisininkų, 2026 m. nugalėjusių Sinnerį.

Be to, tai ne tik prognozės. Mensikas jau turi savo sąskaitoje „Masters 1000“ titulą, kurį laimėjo praėjusiais metais Majamyje, kur finale, pasinaudojęs savo galingu padavimu, nugalėjo Džokovičių. Padavimas, kuris kietose aikštėse padeda laimėti didelius titulus, tampa dar pavojingesnis, kai žolė padidina jo greitį.

Bendras Mensiko atvejis yra paprastas. Jo padavimas yra vertingiausias ginklas ant šio paviršiaus, ir jis yra elito lygio – nemokami taškai, trumpi padavimų laikymo setai, jokio ritmo atmušėjui. Jis vis dar yra žalias ant žolės (be jokios kalambūrinės prasmės), jo geriausias pasiekimas „SW19“ turnyre – trečiasis ratas, o iki šiol jo pasiekimų sąrašas yra menkas, taigi tai labiau prognozė nei įrodyti pasiekimai.

Bet būtent toks ir yra juodojo arkliuko žaidimas. Vien tik tas padavimas leidžia jam išsilaikyti kiekvienose varžybose, o greitoje aikštelėje jis gali nunešti jauną žaidėją toli, kol turnyro lentelė jį pasivys.

Šioje žolės sezono serijoje Mensikui nelabai yra kuo pasigirti – jis sužaidė tik vienerias varžybas „Queen’s“ turnyre, kur trečiojo seto lygiosios partijoje nusileido veteranui Adrianui Mannarino. Tačiau jei jam pavyks iškovoti keletą pergalių pačioje „Wimbledon“ turnyro pradžioje, nereikėtų atmesti galimybės, kad jis pateks į finalinį savaitgalį. Ypač kai jo laimėjimo koeficientas pas lažybų tarpininkus siekia 35,00.

Praėjusį mėnesį šiuo metu Tiafoe nebuvo mano dėmesio centre, nors Paryžiuje jis sėkmingai pasiekė ketvirtąjį raundą.

Tačiau per pastarąsias dvi savaites šis amerikietis tikrai įsitvirtino tarp „Wimbledono“ netikėtų favoritų. Šį mėnesį ant žolės jis laimėjo 7:1 – pasiekė ketvirtfinalį Štutgarte (pralaimėjo Jiri Leheckai – apie jį daugiau žemiau), o vėliau laimėjo titulą Halėje, nugalėdamas tris dešimtuko žaidėjus.

Žinoma, Tiafoe puikiai žaidžia ant žolės. Jo padavimas stiprus, o forhendas – gražus ir plokščias. Tačiau man labiausiai patinka tai, kaip šis paviršius veikia jo bekhendą – jis paverčia silpnąją vietą tikru privalumu, nes Tiafoe gali daug dažniau žaisti „slice“ smūgius ir smūgiuoti gerus plokščius kamuolius.

Taip pat man patinka, kaip jis pagerino savo judėjimą ant žolės – tai dalis bendro 28-mečio sportininko fizinės formos pagerėjimo šiais metais.

Tai, kad Tiafoe viename turnyre nugalėjo tris dešimtuko žaidėjus, taip pat yra puikus ženklas. Iki praėjusios savaitės jis buvo pralaimėjęs aštuonias rungtynes iš eilės prieš dešimtuko varžovus, pradedant nuo 2024 m. US Open. Dabar, kai jam pavyko atsikratyti šio slegiančio krūvio, labai norėčiau lažintis už „Big Foe“ su 35,00 koeficientu.

Lehecka yra šio sąrašo „paslėptas favoritas“ – ir tas, kurį mažiausiai norėčiau susitikti, jei būčiau vienas iš pagrindinių reitinguotų žaidėjų.

Praėjusiais metais šis čekas iš visų čia paminėtų žaidėjų pasiekė geriausią sugrįžimą ant žolės – 2025 m. ant šio paviršiaus jis laimėjo 7 iš 10 mačų, o į žolės turnyrų seriją atėjo su 17-10 sezono rezultatu. Gerą dieną jis yra vienas iš 10 geriausių žaidėjų, todėl jo potencialas yra didesnis, nei rodo jo koeficientas.

Šio žolės sezono metu jis iki šiol neapvylė. Nors jo rezultatai nėra tokie įspūdingi kaip, pavyzdžiui, Tiafoe, jis vis dėlto nugalėjo šį amerikietį Štutgarte, patekdamas į pusfinalį, kur po epinės kovos su trimis lygiosiomis pralaimėjo vėliau čempionu tapusiam Benui Sheltonui.

Be to, jis iškovojo pergalę pirmajame „Queen’s“ turnyro raunde, todėl jo žolės sezono rezultatas dabar yra 3-2. Nieko ypatingo, bet bent jau jis į Vimbldoną vyksta turėdamas patirties iš ankstesnių varžybų.

Jo žaidimas ant žolės yra paprastas. Lehecka smūgiuoja plokščiai ir galingai, jis anksti pradeda smūgį, o žemas kamuolio atšokimas tai puikiai atitinka – varžovai negali numatyti jo smūgio paruošimo. Pridėkite prie to padavimą, kuris išlaiko spaudimą, ir turėsite pavojingą žaidėją.

Jo SW19 pasiekimų sąraše jau yra patekimas į aštuntfinalį, o ant kietos dangos jis pasiekė „Grand Slam“ ketvirtfinalį, taigi didžiųjų turnyrų vėlesni etapai jam nėra svetimi.

Priežastis, kodėl jis nelaikomas favoritu, yra jo karjeros istorija. Jis niekada nėra pasiekęs tikrai aukštų etapų didžiajame turnyre, o jo forma gali būti labai nepastovi.

Tačiau visos reikiamos savybės yra, o jo neseniai pasiekta forma ant žolės yra geresnė nei daugumos aukščiau už jį esančių reitinguotų žaidėjų. Esant maždaug 75,00 koeficientui, Lehecka yra geriausias juodojo arkliuko pasirinkimas šių metų „Wimbledon“ turnyre.

Cobolli čia yra geriausios formos žaidėjas, ką tik užbaigęs geriausią savo karjeros etapą. „Roland-Garros“ finale – savo pirmajame „Grand Slam“ finale – jis privertė Zverevą žaisti penkis setus ir į žolės sezoną įžengė su 23-13 rezultatu.

Žolė jam nėra svetima. Praėjusiais metais jis pasiekė ketvirtfinalį tiek Halėje, tiek Vimbldone, taigi tai nėra molio specialistas, staiga atsidūręs ant jam nepažįstamos dangos – vos 24 metų amžiaus jo biografijoje jau yra SW19 ketvirtfinalis. Jo natūralus greitis ir tikslūs smūgiai jau puikiai pasiteisina ant žolės, net ir turint omenyje kuklų 9-8 rezultatą ant žolės.

Tai patvirtina ir jo forma po sėkmingo pasirodymo Paryžiuje. Šį sezoną jis laimėjo ATP 500 turnyrą Akapulke ir toli nužengė Miunchene bei Madride, pakeliui įveikdamas tokius žaidėjus kaip Frances Tiafoe ir Zverev. Didieji vardai Cobolliui nekelia baimės.

Yra tik vienas akivaizdus „bet“: po sėkmingo žengimo „Grand Slam“ turnyre po kelių savaičių žaisti ant kitos dangos yra sudėtinga užduotis, o kojos gali būti sunkios. Tai paaiškėjo per jo vienintelį šį mėnesį vykusį turnyrą ant žolės, kur jis Halėje pralaimėjo Tiafoe dviem setais iš eilės.

Tačiau pasitikėjimas savimi yra degalai, o Cobolli jų turi pilną baką. Visi mato, kad jis yra ant proveržio slenksčio, o esant dosniam 100,00 koeficientui, šuolis nuo tamsiojo arkliuko iki pretendentų tikrai vertas nedidelio statymo.

Moterų turnyro situacija yra dar labiau atvira. Aryna Sabalenka yra favorité, tačiau ji niekada nėra peržengusi „Wimbledon“ pusfinalio ribos, Iga Swiatek atvyksta po nedidelio pasiruošimo žolės kortuose, o persekiotojų grupė kelia daug abejonių dėl formos ir fizinės būklės.

Žolė jau daugelį metų moterų turnyruose pateikia netikėtų rezultatų, ir nėra priežasties manyti, kad 2026 m. bus kitaip – nepastebėta ar mažai žinoma žaidėja, pasiekusi antrąją savaitę, šiose aikštėse yra labiau taisyklė nei išimtis. Štai penkios Vimbldono juodosios arkliukės, kurios galėtų pasinaudoti šia proga.

Iš visų čia esančių žaidėjų Bencic pasižymi geriausiu žolės kortų patirties ir dabartinės formos deriniu, todėl ji yra laikoma didžiausia favorite tarp moterų.

Šveicarė savo karjeroje ant žolės turi 54-25 (68 %) rezultatą ir yra pasiekusi Vimbldono pusfinalį, taigi ši danga jai jau seniai tinka.

Jos sugrįžimas į teniso pasaulį yra įspūdingas: po pertraukos, praleistos toli nuo turnyrų, ji sparčiai atgavo formą ir į žolės sezoną įžengė su 21-6 rezultatu, nugalėjusi Swiatek, Anisimovą ir Shnaider – tris geriausias pasaulio tenisininkes, o ne paprastas varžoves, skirtas užpildyti turnyro lentelę.

Praėjusiais metais, sugrįžusi į kortus, ji taip pat pasiekė 5-2 rezultatą ant žolės, taigi jos forma ant šio paviršiaus jau pasitvirtino.

Bencic žaidimas ant žolės atrodo nuostabiai. Ji anksti priima kamuolį iš abiejų pusių, juda sklandžiai ir nedovanoja lengvų taškų – toks tikslumas greitame korto paviršiuje yra ne mažiau svarbus nei jėga.

Pagrindinis susirūpinimas dėl Bencic yra tai, kad šiemet jai trūksta varžybų ant žolės. Ji turėjo dalyvauti tiek „Queen’s“, tiek Berlyno turnyruose, tačiau dėl dešinės kulkšnies traumos turėjo pasitraukti iš abiejų.

Vis dėlto ji apibūdino šią traumą kaip nedidelę, todėl tikimės, kad jos pasitraukimas yra tik atsargumo priemonė ir iš tikrųjų leis jai atsigauti po įtemptos sezono dalies. Man vis dar patinka jos koeficientas – 35,00.

Vekic yra įrodymas, kad žolė išryškina geriausias žaidėjų savybes, kurių reitingai nepastebi. Kroatė 2024 m. pasiekė Vimbldono pusfinalį – tai buvo geriausias jos karjeros pasiekimas – ir šioje dangos rūšyje turi 61-39 rezultatą.

Šis 61 % rodiklis pasiektas per 100 turnyrinio lygio varžybų ant žolės, taigi tai – per daugelį metų ištobulintas žaidimas, o ne atsitiktinis dviejų savaičių pasiekimas.

Jos žaidimo stilius pritaikytas greitiems kortams – galingas padavimas, plokšti smūgiai nuo žemės ir tokia pirmojo smūgio jėga, kuri duoda naudos, kai kamuolys skrenda žemai. Kai ji pasiekia geriausią formą, ji gali kelti problemų bet kuriai varžovei penkių setų mače.

Į žolės sezoną ji įžengė su 12-11 metų rezultatu, forma buvo nevienoda, o jos 2025 m. žolės sezono rezultatas buvo nuviliantis – 2-4. Tai žaidėja, kuriai reikia pagreičio ir palankaus burtų traukimo – ir būtent tai jai pavyko pasiekti šį mėnesį. Patekusi į „Queen’s“ turnyrą kaip „lucky loser“, ji surengė neįtikėtiną pergalių seriją – laimėjo penkis mačus iš eilės ir iškovojo titulą, pralaimėdama tik vieną setą.

Prieš dvejus metus pusfinalį pasiekusi žaidėja už tokią kainą yra būtent tas „each-way“ vertės juodasis arkliukas po neseniai iškovoto titulo ant žolės korto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji dabar yra ties riba, kai gali būti priskirta prie reitinguotų žaidėjų. Maždaug 50,00 jos koeficientas daugumoje teniso lažybų punktų.

Neįmanoma sudaryti juodųjų arkliukų sąrašo ant žolės be drąsiausios kamuoliuko mušėjos šiame sporte.

Ostapenko išgarsėjo laimėjusi „Roland-Garros“ turnyrą kaip 20-metė žaidėja be reitingo, ir tas „pramušantis viską“ žaidimo stilius jos niekada nepaliko. Žolė jai tinka geriau nei molis – taškai trumpesni, kamuolys atšoka žemiau, o varžovės nespėja atremti jos plokščių raketės smūgių.

Jos 68 % karjeros laimėjimų rodiklis ant žolės ir patekimas į „Wimbledon“ pusfinalį yra to įrodymas.

Ji turi nepriekaištingą 6-0 rezultatą tarpusavio susitikimuose su Swiatek – nė viena kita tenisininkė, su kuria ji susitiko tris ar daugiau kartų, negali pasigirti nepralaimėtu rezultatu prieš lenkę – be to, ji nugalėjo ir Sabalenką, ir Gauff. Kai jai pavyksta žaisti savo žaidimą, net geriausios pasaulio tenisininkės nesugeba susidoroti su jos žaidimo tempu.

Kita medalio pusė – jos klaidų skaičius, dėl kurio ji į žolės sezoną atėjo su 16-13, o ne 26-3 rezultatu. Ji – didelio svyravimo pavyzdys: vienose rungtynėse – 40 laimėjimų, kitose – 40 klaidų. Arba ir viena, ir kita tose pačiose rungtynėse.

Tačiau būtent tokio nepastovumo ir tikimasi iš juodojo arkliuko. Jei jai pasiseks lengva pirmoji savaitė ir sėkmingas startas, Ostapenko gali įveikti pusę turnyro dalyvių – kaip ji jau yra padariusi anksčiau. Esant koeficientui apie 50,00, ji yra tikra autsaiderė, kurios potencialas pateisina nedidelį statymą.

Kaip ir Vekič, Paolini yra neseniai „Wimbledon“ turnyre sėkmę pasiekusi tenisininkė, kurios koeficientas atitinka juodosios arkliukės lygį. O jos pasiekimai siekia giliau nei vieną sėkmingą dviejų savaičių atkarpą: 2024 m. italė pasiekė du „Grand Slam“ finalus iš eilės – „Roland-Garros“ ir „Wimbledon“ – ir dėl to pakilo į pasaulio penketuką. Tai yra elito lygio forma, o ne vienkartinis atvejis.

Ji yra kompaktiška, atkakli žaidėja, kuri anksti perima kamuolį ir už kiekvieną tašką kovoja iš visų jėgų – toks žaidimo stilius ant žolės pasiteisina geriau, nei rodo jos karjeros statistika.

Tiesa, po 2024 m. pasiektų aukštumų ji nebesugebėjo toliau kilti. Jos rezultatas ant žolės yra 14-15 (48 %), praėjusiais metais ant šio paviršiaus ji pasiekė 3-3 rezultatą, o į žolės sezoną ji įžengė su 12-11 rezultatu. Šiais metais ji kol kas praleido nedaug laiko teniso kortuose, o šią savaitę Istborne pralaimėjo vieninteles savo varžybas.

Tačiau didžiojo turnyro finalistės drąsa neišgaruoja per 18 mėnesių, o atvirame turnyre pakanka dviejų karštų savaičių, kad ji vėl užsidegtų. Esant maždaug 75,00 koeficientui, buvusi Vimbldono finalistė yra pernelyg rimta kandidatė, kad ją būtų galima ignoruoti darant nedidelį statymą.

Štai mano tikrasis džokeris: moteris, kuri šį titulą laimėjo vos prieš dvejus metus.

Krejčíková 2024 m. Vimbldono karūną iškovojo tarsi iš niekur, finale nugalėdama Paolini, ir iš viso ji yra dviejų „Grand Slam“ turnyrų čempionė – 2021 m. ji taip pat laimėjo „Roland-Garros“. Jos drąsa didžiojoje arenoje yra neabejotinai įrodyta.

Jos žaidimo stilius taip pat puikiai pritaikytas šiai dangai. Ji – gudri visų aikštės zonų žaidėja, pasižyminti aštriu „slice“ smūgiu, švelniu kamuolio valdymu ir žaidimo įvairove, kuri sugeba išvesti iš pusiausvyros galingai mušančias žaidėjas – o ši įvairovė dar labiau pasireiškia ant žemos, slidžios dangos nei ant lėtos, kur ritmiškai žaidžiančios tenisininkės jaučiasi patogiai.

Kovodama dėl titulo ji puikiai įvertindavo žolės savybes, derindama „slice“ smūgius ir subtilų kamuolio valdymą, kad sumažintų galingai mušančių žaidėjų smūgių greitį. Be to, ji nėra prasta ir ant žolės – jos karjeros rezultatas čia yra 28-14 (67 %).

Ji į žolės sezoną įžengė su vos 9-6 rezultatu ir ilgą laiką praleido nuošalyje, tačiau greitai parodė turnyro dalyviams, kodėl ji tokia pavojinga, ir įveikdama visus varžovus pateko į ‘s-Hertogenboscho finalą. Dėl kvėpavimo takų ligos ji buvo priversta pasitraukti iš finalo, tačiau šią savaitę grįžo į kortą, nors ir patyrė pralaimėjimą pirmajame mače Istborne.

Tačiau čempionai žino, kaip laimėti ten, kur jau yra laimėję anksčiau. Jei ji įsivažiuos ir kūnas išlaikys, tas „slice-and-dice“ žaidimas vėl gali sukelti frustraciją galingų žaidėjų kupiname turnyre. Esant koeficientui apie 75,00, norėčiau padaryti nedidelį statymą.

2026 m. Vimbldone tiek vyrų, tiek moterų turnyrai yra visiškai atviri, o Vimbldono juodieji arkliukai gali sukelti nemažų netikėtumų.

Berrettini, Mensik, Musetti, Bencic ir Ostapenko visi turi viską, ko reikia, kad turnyre pasiektų aukštus rezultatus. Lažybininkams, norintiems sėkmingai lažintis, verta pasidomėti Wimbledon prognozėmis ir geriausiais lažybų organizatoriais, kurie siūlo konkurencingus koeficientus ir platų lažybų rinkų pasirinkimą.