French Open 2026 juodieji arkliukai

Negalima paneigti fakto, kad Jannik Sinner yra didžiausias favoritas laimėti 2026 m. Prancūzijos atvirojo teniso čempionato vyrų varžybas – aš netgi jį nurodžiau savo French Open prognozėse dėl galutinio nugalėtojo. Tačiau jei jam nepasisektų, štai penki „žjuodieji arkliukai, galintys nustebinti.

Cerundolo gali būti arba nebūti tarp reitinguotų žaidėjų šių metų Prancūzijos atvirajame čempionate – šiuo metu jis užima 27-ąją vietą reitinguose.

Argentinietis Paryžiuje neturi ypač įspūdingų pasiekimų: per penkis pasirodymus jis tris kartus iškrito pirmajame raunde ir du kartus pasiekė aštuntfinalį. Yra priežastis, kodėl jis nėra tarp 10-ties lažybų favoritų nė vienoje iš didžiausių teniso lažybų svetainių.

Tačiau yra rimtų priežasčių laikyti 27-metį juoduoju arkliuku, ir jos yra tokios. Cerundolo yra žaidėjas su dideliu potencialu. Kai jis įsivažiuoja, jo niekas nesustabdo – jo smūgis yra beveik nesustabdomas. Būtent todėl jis nugalėjo 16 žaidėjų iš dešimtuko, nors pats niekada nebuvo aukščiau nei 18-oje vietoje.

Jis negali nuosekliai laimėti per 12 mėnesių, bet tikrai gali tai daryti savaitę ar dvi. Kalbame apie žaidėją, kuris per pastaruosius metus nugalėjo Aleksandrą Zverevą ir Daniilą Medvedevą. Tai viskas, ko gali prireikti, kad patektų į šių metų turnyro finalą.

Iš tiesų, devynios Cerundolo pergalės prieš dešimtuko žaidėjus buvo pasiektos per pastaruosius dvejus metus. Be to, vos prieš dvejus metus jis Prancūzijos atvirajame čempionate pirmavo 2:1 setų prieš Novaką Džokovičių.

Man skaudu vėl rizikuoti dėl Tsitsipo, bet negalima paneigti graiko sugebėjimų. Jis yra buvęs pasaulio trečiasis, buvęs „Roland-Garros“ finalininkas ir pastarąjį dešimtmetį dažniausiai buvo tarp pasaulio dešimtuko narių.

Taip, per pastaruosius dvejus metus jo forma smarkiai pablogėjo – iki tokio lygio, kad jis nebėra tarp 50 geriausių žaidėjų. Taip, jo žaidime yra didelių trūkumų, kurių jis neištaisė. Ir taip, 2026 m. jam vos pavyko sužaisti bent vienas varžybas.

Bet: pažvelkite, ką jis sugebėjo pasiekti šiais metais. Jis nugalėjo Taylorą Fritzą, Medvedevą, Alexą de Minaurą ir Alexanderį Bubliką. Tai keturios pergalės prieš žaidėjus iš dešimtuko (arba maždaug iš dešimtuko). O šią savaitę Madride jis pagaliau laimėjo keletą mačų iš eilės ir pateko į aštuntfinalį. Laimėjęs dar keletą, jis gali atgauti pasitikėjimą savimi.

Nesakau, kad Tsitsipas tikriausiai laimės 2026 m. French Open teniso turnyrą. Bet vos prieš kelerius metus jam trūko tik vieno seto iki titulo Paryžiuje. Yra ženklų, nors ir neaiškių, kad jis grįžta prie to žaidėjo, kuris jį atvedė į tą padėtį.

Darderi savo karjerą praleido aukštesnį reitingą turinčių tautiečių šešėlyje: Sinnerio, Lorenzo Musetti, net Flavio Cobolli ir Matteo Berrettini. Tačiau 24-metis tyliai pakilo iki 19-osios vietos reitinguose ir turi nedidelę galimybę pasiekti gerą rezultatą French Open.

Jis turi puikų smūgį ir natūraliai juda ant molio. Yra priežastis, kodėl 2026 m. jis jau iškovojo 10 pergalių ant šio paviršiaus – tuo negali pasigirti daugelis kitų ATP turo žaidėjų.

Dauguma jų buvo iškovotos laimėjus titulą Santjage bei patekus į finalą Buenos Airėse. Tas pasirodymas Santjage iš tiesų buvo jo penktasis trofėjus ant molio, iš kurių trys buvo laimėti pernai.

Darderi dažniausiai yra nuvertinamas dėl savo rezultatų prieš geriausius žaidėjus. Jis dar nėra nugalėjęs nė vieno iš dešimtuko žaidėjo, o iš viso turi tik dvi pergales prieš žaidėjus iš dvidešimtuko. Tačiau nepamirškite, kad tokie žaidėjai kaip Sinner kažkada taip pat turėjo prastus rezultatus prieš sporto elitą, ir tai greitai pasikeitė.

Praėjusiais metais Fonseca, patekdamas į Prancūzijos atvirojo teniso čempionato trečiąjį raundą, sumušė įvairius rekordus. Yra visos priežastys manyti, kad šiemet jis pagerins tą pasirodymą.

Paauglys turi teigiamą rezultatą prieš 50 geriausių žaidėjų, iki šiol laimėjęs 27 iš 44 savo mačų. Jis taip pat pasiekė keletą svarbių pergalių, per pastaruosius 18 mėnesių nugalėdamas tokius žaidėjus kaip Tommy Paul, Andrey Rublev, Karen Khachanov ir Tsitsipas.

Jo žaidimo stilius puikiai tinka molio kortams – tai paviršius, ant kurio jis užaugo žaisdamas Pietų Amerikoje. Jis geriausiai padeda jam judėti ir suteikia laiko apibėgti prieš smūgiuojant, tačiau pats žaidėjas vis tiek turi daugiau nei pakankamai jėgos, kad smūgiuotų per visą kortą.

Fonseca rezultatai 2026 m. neatrodo ypač įspūdingi. Jo bilansas – 10-8, o ketvirtfinalį jis pasiekė tik Monte Karle ir Miunchene.

Tačiau iš visų žinomų žaidėjų, su kuriais jam teko susidurti, jis tikrai sėkmingai kovojo su visais: privertė Sinnerį žaisti du tie-breakus, atkakliai kovojo su Carlosu Alcarazu ir laimėjo po setą prieš Alexanderį Zverevą bei Beną Sheltoną.

Visi žino, kad tai tik laiko klausimas, kol Fonseca pasieks didelį laimėjimą „Grand Slam“ turnyre. Dėl silpnesnio dalyvių sąstato 2026 m. French Open, tai gali būti jo momentas pereiti iš juodojo arkliuko į pretendentą.

Jei galvojate apie French Open tamsuosius arklius ir nepaminite Rafael Jodar, ar jūs iš viso suprantate tenisą? Šis ispanų paauglys šiuo metu yra labai paklausus, nes po titulo Marakeše, pusfinalio Barselonoje ir patekimo į aštuntfinalį Madride, kur jis vis dar žaidžia, jis šoktelėjo į 34-ąją vietą reitinguose.

Ši 190 cm ūgio sensacija turi ispanui nebūdingą galingą padavimą ir smūgiuoja su didele jėga. Atrodo, kad jis taip pat turi puikų protą ir nesutrikdo staiga sulauktas dėmesys, kaip rodo jo sėkmingas pasirodymas prieš namų sirgalius Madrido „Masters“ turnyre.

Molis yra jo mėgstamiausia danga, o jis yra geriausios formos per visą savo karjerą. Yra visos galimybės, kad jis netgi užsitikrins reitingą prieš Prancūzijos atvirąjį čempionatą. Tai, kad Jodar Paryžiuje sužais keturis ar penkis mačus iš eilės, nėra visiškai neįmanoma.

Moterų turnyras yra dar labiau atviras. Aryna Sabalenka yra akivaizdi favoritė laimėti titulą, tačiau ji dar nelaimėjo „Roland-Garros“ titulo, o ją persekiojančios tenisininkės yra labai nepastovios.

Tai suteikia daug galimybių 2026 m. French Open moterų juodiesiems arkliukams pasiekti aukštus rezultatus, ir štai penkios tenisininkės, kurios galėtų tai padaryti.

Svitolina jau kelerius metus artėja prie „Slam“ titulo, o 2026-ieji metai atrodo kaip jos geriausia proga iki šiol. Ukrainietė po puikios metų pradžios vėl pakilo į 7-ąją vietą pasaulio reitinge.

Sausį ji laimėjo turnyrą Oklende, vėliau pasiekė „Australian Open“ pusfinalį, o vasarį pateko į Dubajaus finalą.

Dar svarbiau, kad 31-metė geriausiai žaidžia ant molio. 2025 m. ji ant šio paviršiaus pasiekė 16-3 rezultatą, įskaitant pusfinalį Madride ir ketvirtfinalį „Roland-Garros“, o jos karjeros pergalių procentas ant molio siekia 68 % – tai daugiau nei ant bet kurio iš kitų dviejų paviršių.

Jos žaidimas yra sukurtas būtent šiai dangai: nenuilstanti gynyba, gebėjimas pakeisti kamuolio greitį ir iš naujo pradėti kamuolių mainus, kas labai praverčia ant lėtesnių kortų.

Tačiau yra vienas susirūpinimą keliantis dalykas – fizinė forma. Prieš porą savaičių ji pasiekė Štutgarto pusfinalį, bet Madrido turnyre iškrito antrajame raunde, pralaimėjusi 63-ąją pasaulio reitingo vietą užimančiai Annai Bondar, po to, kai dėl pėdos problemos pasinaudojo medicinine pertrauka.

Kalbant apie French Open juoduosius arkliukus, neįmanoma nepaminėti Ostapenko.

Ši nepastovi latvė garsiai iškilo iš niekur ir laimėjo 2017 m. titulą kaip neseedinta paauglė, pakeliui įveikusi Karolinos Vozniackės ir Timeos Bacsinszky, o finale netikėtai nugalėjusi Simoną Halep.

Nuo tada ji niekada nepasikartojo tokio lygio pasirodymo „Grand Slam“ turnyruose – tačiau tas pats drąsus, viską pramušantis tenisas vis dar yra jos vizitinė kortelė.

2026-ieji metai buvo pakilimų ir nuosmukių sezonas – jos rezultatas 11-11, o geriausi pasiekimai – pusfinalis Dohoje ir ketvirtfinalis Linze. Šią savaitę Madride ji iškrito trečiajame raunde, pralaimėjusi „lucky loser“ Anastasijai Potapovai, be to, ji patyrė nemažai kitų skaudžių pralaimėjimų.

Bet būtent tai ir yra Ostapenko ypatumas: kai ji yra geros nuotaikos, ji gali nugalėti absoliučiai bet ką. Ji turi nepriekaištingą 6-0 tarpusavio susitikimų rezultatą prieš Iga Swiatek – niekas kitas, su kuo ji susitiko tris ar daugiau kartų, neturi nepriekaištingo rezultato prieš keturkartę „French Open“ čempionę – ir ji taip pat yra nugalėjusi Sabalenka bei Gauff.

Ji yra puikus pavyzdys žaidėjos, kurios žaidimas labai svyruoja, o tai yra būtent tai, ko norisi iš juodojo arkliuko. Jei pirmąją savaitę jai pasiseks burtų traukimas ir ji pradės karštai, Ostapenko gali nušluoti apatinę turnyro lentelės pusę, kaip ji padarė prieš devynerius metus.

Prieš kelias savaites Potapovos nebūtumėte radę nė viename French Open juodųjų arkliukų sąraše. 24-metė žaidėja svyravo už 50-uko ribų, neturėdama kuo pasigirti šiais metais.

Tada ji šį mėnesį pateko į Lincos finalą, nugalėdama Donną Vekić ir Lilli Tagger, prieš pralaimėdama Mirrai Andreevai trijuose setuose.

Dabar ji kaip „lucky loser“ pateko į Madrido pagrindinį turnyrą ir pasiekė ketvirtfinalį, trečiajame raunde nugalėjusi Ostapenko, o vėliau sukėlusi didžiausią turnyro sensaciją – aštuntfinalyje dviem setais įveikusi pasaulio antrąją raketę Rybakiną.

Staiga jos smūgiai, kurie visada buvo geri, pradėjo pasiekti linijas, o pasitikėjimas savimi auga. Jos karjeros rekordas yra 21 vieta, taigi tai nėra visiškai nežinoma teritorija – ji žino, ką reiškia būti tarp 25 geriausių ir varžytis su geriausiomis.

Iš visų šio sąrašo žaidėjų Muchova turi stipriausius juodojo arkliuko argumentus. Čekė yra buvusi „Roland-Garros“ finalistė (2023 m.) ir geriausiu savo laikotarpiu buvo tarp 10 geriausių žaidėjų.

Ji taip pat WTA ture demonstruoja pačią įvairiausią žaidimo taktiką ant paviršiaus, kuris tai įvertina. Jos „slices“ ir „drop shots“ yra veiksmingiausi ginklai ant molio, o jos noras eiti į priekį išskiria ją iš žaidėjų, kurie tik daužo kamuoliuką nuo bazinės linijos.

2026-ieji metai tapo geriausiu jos sezonu per pastaruosius kelerius metus. 29-metė tenisininkė vasario mėnesį Dohoje iškovojo WTA 1000 turnyro taurę, o po to Majamyje pirmą kartą pateko į pusfinalį. Praėjusią savaitę ji taip pat pasiekė Štutgarto turnyro finalą, pakeliui pirmą kartą per septynis bandymus nugalėdama Gauff ir pirmą kartą per keturis – Svitoliną.

Vienintelis didelis „bet“ – Muchovos fizinė būklė. Dėl traumos ji praleido didžiąją dalį 2024 ir 2025 metų, o šią savaitę pasitraukė iš turnyro Madride, kad galėtų valdyti savo krūvį prieš „Roland-Garros“. Ar tai protingas sprendimas, ar ženklas laukti bėdos, sužinosime Paryžiuje.

Jei ji pasirodys geros formos, ji turi potencialą bent jau pasiekti pusfinalį.

Noskova išgyvena tokį sezoną, kuris paprastai veda prie žaidėjos proveržio „Slam“ turnyre. 21-metė čekė jau dvejus metus yra stabilioje kilimo trajektorijoje, o 2026-ieji yra metai, kai viskas tikrai susiklosto.

Jos rezultatas – 14-7, ji pasiekė pusfinalį Indian Wells ir ketvirtfinalį Štutgarte, o dabar pateko į aštuntuką Madride, 16-ajame raunde įveikusi Gauff, nors ir atsilikdama vienu setu.

Pergalė prieš Gauff ant molio yra toks rezultatas, kuris gali pakeisti visą sezoną. Noskova lemiamai atsilikinėjo 0-3, bet laimėjo keturis iš penkių taškų ir išsiveržė į priekį 5-4, o po kelių taškų užbaigė setą. Visa tai daro žaidėja, kuri jau nugalėjo Jessicą Pegulą ir Naomi Osaką.

Noskovos žaidimo stilius taip pat tinka molio kortams: švarūs, plokšti smūgiai iš pagrindinės linijos, kurie skrieja per visą kortą, ir ūgis, leidžiantis sukurti pakankamą kampą, kad atvertų varžovės gynybą. Tai, kad ji 2021 m. laimėjo „Roland-Garros“ jaunių titulą, taip pat daug pasako apie jos santykį su šia danga ir šia arena.

Geriausias jos pasiekimas pagrindiniame suaugusiųjų turnyre yra tik antrasis ratas, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip ji žaidžia šiuo metu, tai greičiausiai pasikeis.

French Open turnyre yra keletas juodųjų arkliukų galimybių, iš kurių išsiskiria tokie žaidėjai kaip Francisco Cerundolo, Stefanos Tsitsipas ir Anastasia Potapova.

Taip pat tikimasi, kad buvusi finalistė Karolina Muchova ir kylanti žvaigždė Linda Noskova pasieks aukštus rezultatus, suteikdamos įdomias lažybų perspektyvas už geriausių favoritų ribų.