FIFA Konfederacijų taurė 2017

Konfederacijų taurę FIFA tradiciškai organizuoja likus metams iki pasaulio futbolo čempionato. 2018-aisiais planetos pirmenybės vyks Rusijoje, todėl ta proga Konfederacijų taurė organizuojama šioje šalyje. Dėl titulo varžysis 8 rinktinės, kurios susikirstytos į 4 komandas po dvi grupes. Taigi, A grupėje kovos Rusijos (šeimininkė), Naujosios Zelandijos (Okeanijos čempionė), Portugalijos (Europos čempionė) ir Meksikos (CONCACAF čempionė) rinktinės, o B grupėje varžysis Vokietijos (pasaulio čempionė), Čilės (Pietų Amerikos čempionė), Australijos (Azijos čempionė) ir minėtoji Kamerūno rinktinės.

Šeimininkai rusai priima Meksiką, Portugaliją ir Naująją Zelandiją, kurios ir sudarys A grupę. Pradėkime nuo Rusijos nacionalinės rinktinės. Šią komandą drąsiai būtų galima vadinti paskutinio dešimtmečio nusivylimu, komandai paskutiniu metu nesisekė patekti į Pasaulio čempionatą, o Europos čempionate teko patirti visišką fiasko ir keliauti namo jau po grupių etapo. Po Europos pirmenybių komandą iškart paliko Leonidas Slutskis, kuris tiesiai šviesiai pasakė jog Rusijos futbolo rinktinė šiuo metu yra "šūdo krūva". Na palikim praeitį ir pasižvalgykim kaip komandai sekėsi ruoštis Konfederacijų taurei, bei ką sugebėjo nuveikti naudinga tėvynės labui. Visų pirma reiktų pasidžiaugti, kad su nauju treneriu atėjo ir naujos reformos, komandoje nebeliko vetaranų: brolių Aleksey ir Vasili Berezutski, bei Ignashevich, kurie vis tik manau jau nebepatempė rinktinės lygio nors ir būdavo išties geri rinktinės ramsčiai gynyboje, bet žaidimo greičiai reikalavo permainų. Prieš pat turnyro startą komanda sužaidė dvejas draugiškas rungtynes per kurias pelnė viso 4 įvarčius. Vien tai jog komanda muša jau geras ženklas, nes komanda priekyje turėdavo taip pat didelių problemų, ypač žaidžiant prieš aukštesnio lygio komandas. Taigi dabar belieka klausimas ar atsinaujinusi Rusijos rinktinė sugebės tapti komanda kovojančia dėl trofėjų?

Keliaukime prie Europos čempionų Portugalijos nacionalinės futbolo rinktinės. Ši komanda tikrąją ta žodžio prasme pakilo į kitą lygį, jeigu seniau portugalai nebūdavo ta komanda, kuri kovodavo dėl aukščiausių pozicijų tai dabar viskas pasikeitė. Šiuos nuopelnus be abejo reiktų skirti ir komandos lyderiui Ronaldo, kurio sportinė forma visą šį laiką buvo aukščiausiame taške. Santos į šias pirmenybes atsiveža stipriausią sudėtį, o tikslai be abejonės vėl bus laimėti, kaip sakoma apetitas kyla bevalgant. Prieš pat turnyrą komanda sužaidė taip pat dvejas rungtynes, nors varžovai ir nebuvo iš stipriausių, bet pavyko įmušti 7 įvarčius, o savo ruošti nepraleisti nei vieno! Visi šie skaičiai nuteikia išties pozityviai ir tai tik dar labiau patvirtina Portugalams lipdomą favoritų etiketę.

Trečioji grupės komanda, Amerikos žemyno atstovai meksikiečiai. Ši komanda į Konfederacijų taurę atkeliauja, kaip centrinės Amerikos čempionė. Reiktų pripažinti jog konkurencija tame kontinente nėra didelė ir dauguma ekspertų jau mato finalą prieš prasidedant turnyrui tarp Meksikos ir JAV. Kalbant apie Meksiką, kaip komandą nors demonstruoja technišką ir aukšto lygio futbolą, bet įkasti didesnėms futbolo šalims, bei pakovoti dėl trofėjų nesiseka. Viena iš problemų jog komanda neturi super žvaigždžių ir didžioji dalis rungtyniauja Amerikos žemyne. Reikia pripažinti, kad Europoje lygis visa galva aukštesnis ir norint kelti komandos meistriškumą reikia patiems žaidėjams rungtyniauti aukštesniame lygį. Ar dėl to galime iškart nurašyti meksikiečius? Jokiu būdu! Viskas priklausys nuo komandos lyderių: Guardado, Chicharito, dos Santos, Vela, o ką Ochoa išdarinėjo pasaulio čempionate manau visi taip pat pamena, todėl per anksti nenurašykim šios rinktinės, kuri bet kada gali iššauti.

Na ir paskutinioji grupės komanda - Naujoji Zelandija. Okeanijos čempionai į šias pirmenybes atkeliauja su autsaiderio etikete, kurios atsikratyti manau nepavyks viso turnyro metu. Komanda visais aspektais atsilieka nuo savo varžovų ir norint duoti kovą reiks sužaisti virš savo galimybių. Pasiruošimas prieš pat čempionatą taip pat nesuteikė daug pozityvo, teko patirti du pralaimėjimus prieš Šiaurės Airija ir Baltarusiją identiškais 1-0 rezultatais. Pastarieji buvo pakeitę sudėtį iš pagrindų ir lyderius išsiuntę namo todėl tai dar labiau verčia nerimauti. Komanda didžiausias viltis deda į puolėją Wood, kuris turėjo išties fantastišką sezoną Leeds komandoje, bei pelnė 27 įvarčius! Išskirti dar būtų galima Thomas (Zwolle) ir Tzimopoulos (Giannina). Taigi greičiausiai išvysime visose rungtynėse Naująją Zelandiją žaidžiant antru numeriu atsitraukus savo aikštės pusėje, nes norint pakovoti dėl taškų komanda daugiau neturi iš ko rinktis.

Štai atėjo laikas ir B grupės apžvalgai. Vis tik grupę reikia skelti į dvi dalis tai laipteliu aukščiau esančios Vokietija ir Čilė, na ir laipteliu žemiau esančios Australija bei Kamerūnas. Taigi pradėkime nuo stambiausios žuvies, pasaulio čempionų Vokietijos nacionalinės rinktinės. Vokietija, kaip visada stipriai progresuoja ir dideliais žingsniais tobulėja, ne veltui jie visada būna tarp pretendentų laimėti vieną ar kitą trofėjų. Šį kartą Low atvažiuoja į pirmenybes panašu jog neiti šluot visus iš kelio, o išmėginti rinktinės rezervą, kurie galėtų svariai prisidėti prie dar vieno pasaulio čempiono titulo. Dabar belieka klausimas ar atsiras komandoje lyderis sugebantis vesti ją į priekį? Bijau, kad vokiečiai gali tapti šio turnyro nusivylimu, dauguma žaidėjų labai jauni ir iš jų tikėtis stabilaus žaidimo, o ne vienkartinio blykstelėjimo sunku, o patyrę žaidėjai: Mustafi, Wagner, Stindl sunku patikėti jog galėtų imtis šio vaidmens vis tik ir pozicija ne ta. Prieš Konfederacijų taurę strigo komanda draugiškose rungtynėse ir su danais, nors sužaista 1-1, bet rezultatas lygintas tik pačioje rungtynių pabaigoje. Taigi treneris atsiveža labai jauną ir įdomią rinktinę, kuri stengsis įrodyti savo potencialą kovojant dėl dar vieno trofėjaus.

Keliaukime prie kitos futbolo gigantės Čilės. Turbūt daugeliui kyla klausimas, o kada Čilė spėjo tapti futbolo gigante? Vis tik iškovotas Copa America titulas paskutinius du metus iš eilės tokią etiketę komandai leidžia lipdyti, už savęs norint palikt tokias komandas kaip Brazilija ar Argentina reikia ne tik sėkmės. Pizzi pavyko surinkti pajėgiausią sudėtį bei atsivežti tokius žaidėjus kaip: Bravo, Sanchez, Vidal, Vargas, Medel, Aranguiz. Su tokia kariauna vėl būtų galima kovoti dėl aukščiausių tikslų, vis tik žaidėjų lygis leidžia, o ir patirties tokio rango varžybose netrūksta. Pasiruošimas komandai prieš pat išvyką į Rusiją praėjo ne taip kaip buvo planuota. Sužaistos trejos rungtynės iškovota pergalė prieš Burkina Faso rinktine, taikiai išsiskirta su šeimininkais rusais, bei teko pripažinti rumunų pergalę, tiesa ten buvo pirmauta 2-0, bet gavus raudoną kortelę ir rumunams pelnius fantastinius įvarčius teko nusileisti. Nors ir paragavo visko komanda, bet nuotaikų tai turėtų nesugadinti, o priešingai dar labiau motyvuoti nekartoti klaidų. Taigi reziumuojant turime dar vieną rimtą pretendentę į titulą, o kad taures kelti moka jau parodė dvejus metus iš eilės.

Trečioji grupės komanda - Afrikos atstovai, Kamerūnas. Afrikiečiai jau žiemą pateikė sensaciją laimėdami Afrikos nacijų taurę, ar įmanoma būtų pateikti dvi sensacijas per metus? Labai skeptiškai žiūriu apskritai į Kamerūno galimybes kažką nuveikti šiame turnyre. Kaip ir daugelis Afrikos rinktinių Kamerūnas bėgti moka, o kamuolį valdyti sekasi kur kas sunkiau. Nors komandą sudaro praktiškai visi žaidėjai rungtyniaujantys Europoje, bet tos komandos nėra aukšto lygio. Vienintelius lyderius galima išskirti: Aboubakar (Besiktas) ir Onana (Ajax), bet iš jų tikėtis kažko stebuklingo jog Aboubakaras įmuš viską ką turės, o Onana priešingai ištrauks viską kas bus smūgiuojama labai naivu. Pasiruošimas komandai praėjo taip pat su mažai pozityvo, prieš Maroką pasiekta pergalė 1-0, o prieš Kolumbiją teko patirti pažeminimą 4-0. Taigi tikėtis dar vienos sensacijos iš Kamerūno per daug naivu, bet kaip sakoma pabandyti galima, vis tik jau atkeliavo į šias pirmenybes todėl kovą reiks duoti visiems.

Kelionę po pasaulį užbaigsime su Australijos nacionaline vyrų futbolo rinktine. Azijos čempionai atvyksta į Konfederacijų taurę, kaip autsaideriai. Komanda nėra aukšto lygio, jei priekyje treneris turi pasirinkimą ir išties neblogų kūrėjų, bei puolėjų tai gynyboje problemų metai iš metų su aukštesnio lygio rinktinėmis nemažėja. Treneris į rinktinę nepakvietė veterano Jedinak (Aston Villa), kurio patirtis praverstų kovojant su tokio lygio rinktinėmis. Į komandą vis dar kviečiamas jos simbolis Cahill, kuriam jau 37 metai. Pasiruošime komanda per dvejes rungtynes praleido 6 įvarčius, kas verčia jau dabar nerimauti. Prieš Siaudo Arabija po atkaklios kovos šventė pergalę 3-2, na o su brazilais buvo patirtas smūgis žemiau juostos ir praleisti 4 įvarčiai be atsako. Taigi ar pavyks Australijai nustebinti varžovus? Bent pirmose rungtynėse prieš atjaunėjusią Vokeiitjos nacionalinę rinktinę pamėginti tikrai galima, o pasiekus teigiamą rezultatą motyvacijos tikrai netrūktų pakovoti dėl aukštesnių pozicijų.