Popiežiaus rinkimai 2025: Lažybų prognozės ir apžvalga

Žinant, kad naująjį popiežių rinks 135 kardinolai, pirmiausia, galima susipažinti su jį renkančiųjų situacija. 

Beveik 80 % dabartinių kardinolų paskyrė būtent popiežius Pranciškus. Didžiausią jų dalį sudaro kardinolai iš Europos – jų yra net 53, o tai – beveik 40 % asmenų. 

27 kardinolai yra iš Azijos ir Okeanijos, 21 iš Centrinės Amerikos, 16 iš Šiaurės Amerikos ir 18 iš Afrikos. Italija turi net 17 kardinolų, o tai – svarbus skaičius, turint omenyje, kad vienas pagrindinių kandidatų yra būtent italas. JAV turi 10 kardinolų, 7 turi Brazilija, 5 – Prancūzija. 

Neabejojama, kad naujasis popiežius bus iš Europos, Azijos arba Afrikos. Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos žemynams suteikiami minimalūs šansai. Šiaurės Amerikai pagrindinės lažybų bendrovės duoda 13.00 koeficientą, o Pietų Amerikai – 25.00. Kad popiežius bus iš Europos skiriamas 1.95 koeficientas, kas atrodo kaip didelę vertę turintis pasirinkimas. 

Prieš susipažįstant su pagrindiniais kandidatais, pažymėti reikia tai, jog nuo 741 metų visi popiežiai, išskyrus paskutinįjį popiežių Pranciškų, buvo gimę Europoje. Akivaizdu, kad šiuo aspektu dominuoja Europa, ką atspindi ir kardinolų skaičius – apie 40 % jų yra iš Europos.

Popiežius Pranciškus gimė Buenos Aires, Argentinoje ir pirmą kartą per paskutinius 1300 metų išrinktas popiežius nebuvo europietis. 

Tarp trijų pagrindinių kandidatų, du iš jų nėra europiečiai. Luis Antonio Tagle gimė Filipinuose, o Peter Turkson – Ganoje. Jeigu būtų išrinktas bent vienas iš šių kandidatų, tai būtų pirmas kartas istorijoje, kuomet popiežius yra iš Azijos arba iš Afrikos. 

Jeigu būtų išrinktas P. Turkson, jis būtų ne tik pirmasis popiežius iš Afrikos, bet ir pirmasis popiežius juodaodis. Visgi čia iškyla klausimas, ar katalikų pasaulis tam pasiruošęs. 

Pietro Parolin yra 70-metis Vatikano sekretorius. Nuo 2014 metų jis įšventintas į kardinolus. Prieš užimdamas sektretoriaus pareigas, 30 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje, taip pat Nigerijoje, Meksikoje ir Venesueloje. 

Vienas pagrindinių šio kandidato skirtumų lyginant su popiežiumi Pranciškumi yra tai, jog P. Parolin nėra toks artimas liberaliajam sparnui. Italas laikomas pagrindiniu kandidatu nepaisant to, kad turėjo problemų tvarkant bažnyčios finansus, kas yra išskiriama kaip vienas didžiausių jo minusų. 

Galima sakyti, jog P. Parolin yra pagrindinis Europos atstovas šiuose rinkimuose. Jeigu bus išrinktas europietis, didelė tikimybė, jog tai bus būtent P. Parolin. 

Luis Antonio Tagle yra 67-erių Filipinų katalikų kardinolas, buvęs Manilos arkivyskupas. Jis gimė Maniloje, Filipinuose, ir turi realias galimybes tapti pirmuoju popiežiumi iš Azijos. 

Kitaip nei P. Parolin, Luis Antonio Tagle dažnai laikomas Azijos Pranciškumi. Todėl, jeigu kardinolai nenorės didelių pokyčių bažnyčioje, paprasčiausia būtų išrinkti Luis Antonio Tagle. 

Dar vienas šio kandidato pliusas yra tai, jog Azija šiuo metu yra tas regionas, kuriame sparčiausiai auga katalikų populiacija. Galima neabejoti, jog L. Tagle per religiją suvienytų vieną nuo kitos nutolusias šalis. 

Kitaip nei jo varžovas Peter Turkson iš Afrikos, Luis Antonio Tagle daugeliui atrodo priimtinesnis pasirinkimas. Ne veltui filipiniečiui duodamas beveik identiškas koeficientas kaip ir italui, todėl statymas už L. Tagle atrodo kaip geras pasirinkimas. 

Peter Turkson netrukus švęs jau 77-ą gimtadienį, o tai – vienas didesnių minusų prieš pagrindinius varžovus. Italas P. Parolin yra beveik septyneriais metais jaunesnis, o Luis Antonio Tagle – visu dešimtmečiu. 

P. Turkson yra buvęs įvairių bažnyčios įstaigų pirmininkas, du kartus dalyvavęs konklavoje, kuomet buvo išrinktas Benediktas XVI ir Pranciškus. Didelis P. Turkson pliusas yra tai, jog jis yra įtakingiausias kardinolas iš Afrikos, todėl gali turėti didelį šio regiono kardinolų palaikymą. 

Popiežių renka atrinkti kardinolai, o balsuoti gali tik jaunesni nei 80 metų konklavos nariai.

Tarp kandidatų yra daugybė pavardžių, kadangi teoriškai naujuoju popiežiumi gali tapti bet kuris pakrikštytas vyras. Būtent anksčiau taip ir vykdavo, kuomet popiežiumi būdavo išrenkamas koks nors žymus krikščionis. Šiais laikais situacija pasikeitusi – popiežius renkamas tik iš kardinolų būrio. 

Konklava yra Kardinolų kolegijos susirinkimas, kuris žinomas kaip procesas, kurio metu vyksta naujojo popiežiaus rinkimai. Į konklavą susirinkę kardinolai yra uždaromi ir užrakinami. Jie taip pasilieka tol, kol pavyksta išrinkti naująjį popiežių. 

Kardinolai neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu ir viskas yra sprendžiama tarpusavyje. Kitaip nei politikoje, pagrindiniai kandidatai į popiežiaus sostą nedaro jokių kampanijų – viskas vyksta vidinėje aplinkoje. 

Balsavimo procesas labai paprastas – kiekvienas kardinolas užrašo savo favorito pavardę ir taip atiduoda savo slaptą balsą. Vėliau balsai skaičiuojami, ir jeigu vienas iš kandidatų surenka bent du trečdalius balsų, tuomet yra skelbiama rinkimų pabaiga ir atskleidžiamas naujasis popiežius. 

Balsavimo rezultatą gali stebėti ir žmonės Vatikane – jeigu iš Siksto koplyčios pasirodo juodi dūmai, reiškia, kad popiežius nėra išrinktas ir prireiks dar vieno turo. Jeigu popiežius yra išrenkamas, tuomet pasirodo balti dūmai ir po maždaug 10-15 minučių oficialiai paskelbiama, kas tapo naujuoju popiežiumi. 

Per vieną dieną vyksta iki keturių balsavimo turų. Jeigu jų neužtenka, balsavimas tęsiamas kitą dieną. Istorijoje būta atvejų, kai naujojo popiežiaus rinkimai truko ypač ilgai.

Šiais laikais situacija stipriai pasikeitusi, o rinkimai vyksta daugiausiai kelias dienas. Abu paskutiniai popiežiai buvo išrinkti antrąją dieną, popiežius Pranciškus išrinktas penktajame balsavimo ture. 

Jei norite statyti už pagrindinius kandidatus, Pietro Parolin ir Luis Antonio Tagle yra puikus pasirinkimas. Jei tikite, kad popiežiaus rinkimai baigsis išrinkus kandidatą iš Europos, rinkitės Europą. Jei manote, kad šį kartą gali būti pasirinktas popiežius iš Azijos ar Afrikos, Peter Turkson arba Luis Antonio Tagle yra kandidatai, kuriuos verta apsvarstyti.