Sugebėjimų paradoksas: Kodėl lažybų tipsterių sugebėjimai menka?

Nuo finansų iki sporto, lažybos yra sugebėjimų ir sėkmės mišinys. Raktas į ilgalaikę sėkmę yra ne laimėtojų pasirinkimas, o geros vertės radimas ir pastovus pelno gavimas. Lažybų tipsteriai dažnai prižada aukštus teisingų patarimų reitingus, bet ar jie gali pastoviai būti sėkmingi ilguoju periodu? Atsakymas slypi kai kame kas yra vadinama „Sugebėjimų Paradoksu“.

Nepastovumas Jūsų statymų rezultatuose, kitaip sakant Jūsų pelne, yra variacijos sėkmėje ir variacijos jūsų sugebėjimuose rezultatas. Nors sporto renginiams būdingi  dažni netikėtumai, tačiau jeigu Jūs sugebėsite geriau nustatyti baigčių galimybes (kitaip sakant odds‘us), negu kokios yra paskelbtos bookmakerio, Jūs būsite užsitikrinę teigiamą galimybę.

Ką reprezentuoja koeficientai?

Bookmakerių koeficientai, tam tikrai prasme atspindi rinkos nuomonę apie galimų baigčių tikimybes, neskaičiuojant papildomos maržos.  Kas yra rinka? Tai tiesiog visi besilažinantieji, kurie su savo pinigais išreiškia savo nuomonę apie vienokios ar kitokios baigties galimybę.

Kitaip sakant, koeficientai tiesiog reprezentuoja vidurkį visų besilažinančių žaidėjų, kurie tiesiog dalyvauja spėliojimų konkurse, kurio tikslas yra turėti geresnius spėliojimo įgūdžius negu tavo oponentai. Jeigu Jūs juos turite, tikėtina kad sugebėsite rasti naudos ir ilguoju laikotarpiu jums pavyks gauti pelno. Skamba gan paprastai. Tad kodėl gi yra taip sunku nuosekliai rasti gerų statymų? Atsakymas slypi „Sugebėjimų Paradokse“

Pamokos iš Beisbolo

1941 metais, Ted Williams, žaidėjas žaidžiantis pajėgiausioje amerikos beisbolo lygoje už Bostono „Red sox“, turėjo 0.406 smūgiavimo koeficientą. Turint omenyje kad smūgiavimo koeficientai nelabai kilo nuo profesionalių žaidimų įsteigimo maždaug 1870-aisiais ( jie buvo apie 0.25-0.28), tai buvo milžiniškas pasiekimas, ir kai kas kas iki šiol nebuvo atkartota.

Ginčytina, tačiau, Williams tikriausiai nesugebėtų turėti tokio rezulato šiandieninėje lygoje, žinant apie patobulėjimus treniruotėse, fitnesą, dietas ir apskritai sportinį profesionalumą. Taigi kas vyksta?

Visų pirma, smūgiavimo koeficientas parodo tikėtinus sugebėjimus tarp metiko ir smūgiuotojo. Einant laikui Aukščiausiosios Beisbolo Lygos žaidėjai tapo profesionalesni, smūgiuotojai individualiai tapo geresniais smūgiuotojais, tačiau ir metikai pradėjo tapti geresniais metikais. Michael Mauboussin, „sėkmės lygties“ autorius, tokį reiškinį sulygina su ginklavimosi varžybomis: abiejų pusių sugebėjimai kyla, bet vidutiniškai sugebėjimų skirtumai tarp abiejų pusių išlieka panašūs.

Antra, nors bendras sugebėjimų rinkinys padidėjo, tačiau skirtumas tarp geriausių ir prasčiausių smūgiuotojų ( ir metikų) labai sumažėjo. Mes tai galime paaiškinti įsivaizduodami žmonių sugebėjimų „Lubas“. Ankstyvaisiais profesionalaus sporto metais, keli žaidėjai buvo labai netoli tų „Lubų“ , tačiau dauguma buvo buvo smarkiai toli nuo savo maksimalaus potencialo. Per laiką, progresyviai geresni metikai ( ir smūgiuotojai ) pakeitė prastesniuosius, ir to pasekoje, skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių labai sumenko.

Kuo sunkiau aš dirbu, tuo labiau man sekasi

Kadangi matoma variacija yra variacijos sėkmėje ir variacijos jūsų sugebėjimuose rezultatas, sumažėjus sugebėjimams ( o sėkmės variacijai likus tokiai pačiai ) matomi smūgiavimo rezultatai turėtų pasirodyti sumažejusiuose rezultatuose, pagal standartinio nuokrypio mechanika.

Per pirmuosius profesionalaus beisbolo gyvavimo metus (~1870), standartinis nuokrypis tarp smūgiuotojų buvo buvo apie 0.05, tai reiškia kad apie du trečdalius visų smūgiuotojų turėjo koeficientą tarp 0.2 ir 0.3, o 95% pateko buvo riboje tarp 0.15 ir 0.35.

Šiandien standartinis nuokrypis yra maždaug pusė nuo to kas buvo anuomet. To pasekoje, ekstremalūs išskirtinumai tapo žymiai retesni. Jeigu 19 amžiuje mes galėjom tikėtis 0.4 smūgavimo koeficientą pamatyti vieną iš 1000 atvejų, tai šiais laikais pamatytį tokį koeficientą šansas yra maždaug vienas iš milijono.

Mauboussin taipogi primena mums, kad jeigu variacija tarp žaidėjų sugebėjimų sumažėja, sėkmė užims žymiai didesnę svarbą skaičiuojant baigčių tikimybes. „Jeigu kiekvienas taps kažką geriau darančiu, sėkmė vaidina dar svarbesnį vaidmenį nusprendžiant nugalėtojus“

Apie lažybų tipsterius

Kaip ir beisbolas, lažybos yra reliatyvus sugebėjimų konkursas tarp bookmakerių ir besilažinančiųjų, taip pat kaip tai yra ir finansų pasaulyje tarp parduodančių ir perkančių. Jeigu viena pusė žymiai geriau numato vertę geriau negu kita ( ar tai būtų varžybų baigtys ar kažko tikroji vertė), tai egzistuoja galimybė užsitikrinti pelną ilgailaikėje perspektyvoje, kai sėkmė ir nesėkmės išsilygins.

Tačiau, Sugebėjimų Paradoksas atskleidžia, kad kuo daugiau žaidėjai prisitaiko prie komplikuotų ateities nuspėjimo metodų, skirtumai tarp jų sugebėjimų mažėja ir sėkmė pradeda užimti vis didesnę svarbą.

Kalbėdamas apie profesionalius investuotojus, Mauboussin sako kad „Kuo labiau visų sugebėjimų lygis yra panašus, tuo labiau jūs tikitės kad invesiticijų grąža susitrauks“. Kur buvę, kur nebuvę, būtent taip ir atsitiko.

Tarp 1960 ir 1997 standartinis nuokrypis investicijų grąžai kompanijoje Morningstar tarp bendrųjų lėšų sumažėjo nuo maždaug 13% iki 8%. Kaip ir beisbole išskirtinių žaidėjų sumažėjo, ne todėl kad jie buvo prastesni, o dėlto kad jiems teko varžytis su  daugiau tokių pat gerų žaidėjų.

Panašiai,tarp lažybų tipsterių nuo 2001 iki 2015, buvo pastebėtas smarkus 5-metis bendras pelningumas nuo maždaug 2,5% 2002-2007 metų periode, iki tik 1% 2009-2014 metais.

Ginčytinai, šis periodas turėjo didžiausią sporto lažybų internetu didėjimą, bet kuo daugiau ir daugiau priėmė iššūkį nugalėti rinką, tuo sunkiau tapo tai padaryti.

Žaidėjai gal ir tapo geresni absoliučioj daugumoj, bet pelningą grąžą daba yra labai sunku surasti. Kuo daugiau rinkos efektyvumas didėja, tuo daugiau geriausi lažybų tipsteriai nyksta.