2026 Vimbldono juodieji arkliukai

Nėra abejonių – Jannik Sinner yra pagrindinis favoritas, siekiantis apginti savo titulą, ir būtent tai aš prognozavau savo straipsnyje. Tačiau už jo esantys žaidėjai nėra gausūs ir dar neįrodė savo galimybių ant žolės, o ši danga reiškia, kad laimėti gali bet kas.

Būtent čia juodieji arkliukai gali padaryti didelę žalą. Vien pernai tiek Alexander Zverev, tiek Daniil Medvedev iškrito jau pirmajame raunde SW19 turnyre – tai įrodymas, kaip greitai ankstesnės formos statistika tampa nebeaktuali šiuose teniso kortuose. Štai penki žaidėjai, kurie gali nustebinti.

Jei ieškote juodojo arkliuko ant žolės su gerais koeficientais, bet turinčio pasiekimų, kurie įkvepia pasitikėjimą, pradėkite nuo Berrettini.

Šis italas yra buvęs Vimbldono finalininkas, kurį 2021 m. čempionato finale nugalėjo tik Novakas Džokovičius, be to, jis yra „Queen’s“ turnyro čempionas. Jo žaidimo stilius šiame sąraše galbūt labiausiai tinka šiai dangai.

Viskas sukasi aplink tą galingą, plokščią forhendą ir smūgį kaip plaktukas – du smūgius, kurie skrenda žemai ir slysta per žolę. Pridėkite „slice“ smūgį, kuris apsaugo jo bekhendą ir leidžia jam judėti į priekį, ir gausite žaidėją, kuris silpnąsias puses ant lėtesnių dangų paverčia stipriosiomis pusėmis žolėje.

Jo statistika tai patvirtina: 42–12 karjeros rezultatas ant žolės su 78 % laimėjimų procentu – geriausias šiame sąraše be jokių išimčių. Kai jis yra geros formos, jis yra elitinis teniso padavėjas ant žolės – toks, kuris išlaiko savo padavimą dvi savaites ir, norint laimėti mačus, jam reikia tik vieno prasilaužimo per teniso setą.

Be to, Berrettini žaidimo lygis išlieka aukštas, kai leidžia jo fizinė būklė. Šiemet jis pasiekė „Roland-Garros“ ketvirtfinalį, kol trauma privertė jį pasitraukti iš varžybų seto viduryje – ir tai buvo ant molio, o ne jo geriausios dangos. Perkelkite jį ant žolės, kur padavėjo ir forhendo derinys daro didžiausią žalą, ir jo potencialas dar labiau išauga.

Problema, kaip visada Berrettini atveju, yra fizinė forma. Traumos sugadino didžiąją dalį pastarųjų sezonų, o pernai jis sužaidė vos vieną mačą ant žolės. Tačiau jis patvirtino, kad vėl treniruojasi ir tobulina smūgį, o sveikas Berrettini yra košmaras bet kuriam varžovui.

Esant koeficientui apie 35,00, geros formos buvęs finalininkas yra rimtas juodojo arkliuko kandidatas.

Jei norite pasirinkti žaidėją su tikrai dideliu potencialu, Mensikas yra jūsų žmogus. Prieš prasidedant žolės sezonui jaunas čekas turėjo 23-10 metų rezultatą, o jo sąskaitoje jau yra laimėjimas, kuriuo retai kas gali pasigirti – jis yra vienas iš vos dviejų tenisininkų, 2026 m. nugalėjusių Sinnerį.

Be to, tai ne tik prognozės. Mensikas jau turi savo sąskaitoje „Masters 1000“ titulą, kurį laimėjo praėjusiais metais Majamyje, kur finale, pasinaudojęs savo galingu padavimu, nugalėjo Džokovičių. Padavimas, kuris kietose aikštėse padeda laimėti didelius titulus, tampa dar pavojingesnis, kai žolė padidina jo greitį.

Bendras Mensiko atvejis yra paprastas. Jo padavimas yra vertingiausias ginklas ant šio paviršiaus, ir jis yra elito lygio – nemokami taškai, trumpi padavimų laikymo setai, jokio ritmo atmušėjui. Jis vis dar yra žalias ant žolės (be jokios kalambūrinės prasmės), jo geriausias pasiekimas „SW19“ turnyre – trečiasis ratas, o iki šiol jo pasiekimų sąrašas yra menkas, taigi tai labiau prognozė nei įrodyti pasiekimai.

Bet būtent toks ir yra juodojo arkliuko žaidimas. Vien tik tas padavimas leidžia jam išsilaikyti kiekvienose varžybose, o greitoje aikštelėje jis gali nunešti jauną žaidėją toli, kol turnyro lentelė jį pasivys.

Jis yra vos kelių gerų savaičių atstumu nuo to, kad taptų reitinguotu žaidėju. Jei pavyks jį pagauti geros formos laikotarpiu, Mensikas yra būtent tas žaidėjas, kuris gali visiškai apversti ketvirtfinalio situaciją. Lažybų koeficientas – apie 35,00 pas lažybų tarpininkus.

Musetti yra stilingiausias juodasis arkliukas šiame turnyre, o gerą dieną – vienas pavojingiausių žaidėjų ant žolės.

Prisiminkime prieš dvejus metus – italas buvo vienas iš geriausių žolės kortų žaidėjų: Štutgarto pusfinalis, „Queen’s“ finalas, o vėliau – patekimas į Vimbldono pusfinalį. Jo judėjimas ant natūralios dangos yra tikras malonumas akims, o tas vienos rankos bekhendas slysta ant slidžios žolės taip, kaip to tiesiog neįmanoma padaryti ant lėtesnių kortų. Jo bendras pasiekimų ant žolės kortų rezultatas yra puikus – 18-11 (62 %).

Jo problema – fizinė forma ir žaidimo būklė. Praėjusiais metais dėl traumos jis sužaidė tik vienerias varžybas ant žolės, o į žolės sezoną įžengė su 13-7 rezultatu po dar vieno sutrikdyto pavasario. Tačiau žaidimo blyksniai vis dar matomi: „Australian Open“ turnyre Musetti pirmavo prieš Džokovičių dviem setais, kol jo kūnas neišlaikė.

Tai ir yra tikroji priežastis. Žaidėjas, kuris paprastai būtų tarp reitinguotų, dabar vertinamas labai žemai vien dėl to, kad rinka įvertina jo traumos riziką, o ne talentą. Jei jo kūnas išlaikys dvi savaites, Musetti potencialas ant žolės yra didesnis nei beveik bet kurio kito žaidėjo, išskyrus favoritus.

Visi ženklai rodo, kad jis dalyvaus šiame turnyre. Esant maždaug 75,00 koeficientui, verta rinktis „each-way“ tipo statymą.

Lehecka yra šio sąrašo „paslėptas favoritas“ – ir tas, kurį mažiausiai norėčiau susitikti, jei būčiau vienas iš pagrindinių reitinguotų žaidėjų.

Praėjusiais metais šis čekas iš visų čia paminėtų žaidėjų pasiekė geriausią sugrįžimą ant žolės – 2025 m. ant šio paviršiaus jis laimėjo 7 iš 10 mačų, o į žolės turnyrų seriją atėjo su 17-10 sezono rezultatu. Gerą dieną jis yra vienas iš 20 geriausių žaidėjų, todėl jo potencialas yra didesnis, nei rodo jo koeficientas.

Jo žaidimas ant žolės yra paprastas. Lehecka smūgiuoja plokščiai ir galingai, jis anksti pradeda smūgį, o žemas kamuolio atšokimas tai puikiai atitinka – varžovai negali numatyti jo smūgio paruošimo. Pridėkite prie to padavimą, kuris išlaiko spaudimą, ir turėsite pavojingą žaidėją.

Jo SW19 pasiekimų sąraše jau yra patekimas į aštuntfinalį, o ant kietos dangos jis pasiekė „Grand Slam“ ketvirtfinalį, taigi didžiųjų turnyrų vėlesni etapai jam nėra svetimi.

Priežastis, kodėl jis nelaikomas favoritu, yra jo karjeros istorija. Jis niekada nėra pasiekęs tikrai aukštų etapų didžiajame turnyre, o jo forma gali būti labai nepastovi.

Tačiau visos reikiamos savybės yra, o jo neseniai pasiekta forma ant žolės yra geresnė nei daugumos aukščiau už jį esančių reitinguotų žaidėjų. Esant maždaug 75,00 koeficientui, Lehecka yra geriausias juodojo arkliuko pasirinkimas šių metų „Wimbledon“ turnyre.

Cobolli čia yra geriausios formos žaidėjas, ką tik užbaigęs geriausią savo karjeros etapą. „Roland-Garros“ finale – savo pirmajame „Grand Slam“ finale – jis privertė Zverevą žaisti penkis setus ir į žolės sezoną įžengė su 23-13 rezultatu.

Žolė jam nėra svetima. Praėjusiais metais jis pasiekė ketvirtfinalį tiek Halėje, tiek Vimbldone, taigi tai nėra molio specialistas, staiga atsidūręs ant jam nepažįstamos dangos – vos 24 metų amžiaus jo biografijoje jau yra SW19 ketvirtfinalis. Jo natūralus greitis ir tikslūs smūgiai jau puikiai pasiteisina ant žolės, net ir turint omenyje kuklų 9-7 rezultatą ant žolės.

Tai patvirtina ir jo forma po sėkmingo pasirodymo Paryžiuje. Šį sezoną jis laimėjo ATP 500 turnyrą Akapulke ir toli nužengė Miunchene bei Madride, pakeliui įveikdamas tokius žaidėjus kaip Frances Tiafoe ir Zverev. Didieji vardai Cobolliui nekelia baimės.

Yra tik vienas akivaizdus „bet“: po sėkmingo žengimo „Grand Slam“ turnyre po kelių savaičių žaisti ant kitos dangos yra sudėtinga užduotis, o kojos gali būti sunkios.

Tačiau pasitikėjimas savimi yra degalai, o Cobolli jų turi pilną baką. Visi mato, kad jis yra ant proveržio slenksčio, o esant dosniam 100,00 koeficientui, šuolis nuo tamsiojo arkliuko iki pretendentų tikrai vertas nedidelio statymo.

Moterų turnyro situacija yra dar labiau atvira. Aryna Sabalenka yra favorité, tačiau ji niekada nėra peržengusi „Wimbledon“ pusfinalio ribos, Iga Swiatek atvyksta po nedidelio pasiruošimo žolės kortuose, o persekiotojų grupė kelia daug abejonių dėl formos ir fizinės būklės.

Žolė jau daugelį metų moterų turnyruose pateikia netikėtų rezultatų, ir nėra priežasties manyti, kad 2026 m. bus kitaip – nepastebėta ar mažai žinoma žaidėja, pasiekusi antrąją savaitę, šiose aikštėse yra labiau taisyklė nei išimtis. Štai penkios Vimbldono juodosios arkliukės, kurios galėtų pasinaudoti šia proga.

Iš visų čia esančių žaidėjų Bencic pasižymi geriausiu žolės kortų patirties ir dabartinės formos deriniu, todėl ji yra laikoma didžiausia favorite tarp moterų.

Šveicarė savo karjeroje ant žolės turi 54-25 (68 %) rezultatą ir yra pasiekusi Vimbldono pusfinalį, taigi ši danga jai jau seniai tinka.

Jos sugrįžimas į teniso pasaulį yra įspūdingas: po pertraukos, praleistos toli nuo turnyrų, ji sparčiai atgavo formą ir į žolės sezoną įžengė su 21-6 rezultatu, nugalėjusi Swiatek, Anisimovą ir Shnaider – tris geriausias pasaulio tenisininkes, o ne paprastas varžoves, skirtas užpildyti turnyro lentelę.

Praėjusiais metais, sugrįžusi į kortus, ji taip pat pasiekė 5-2 rezultatą ant žolės, taigi jos forma ant šio paviršiaus jau pasitvirtino.

Bencic žaidimas ant žolės atrodo nuostabiai. Ji anksti priima kamuolį iš abiejų pusių, juda sklandžiai ir nedovanoja lengvų taškų – toks tikslumas greitame korto paviršiuje yra ne mažiau svarbus nei jėga.

Čia sunku rasti kas nepatinka, išskyrus tai, kad virš jos reitingų lentelėje yra stipresnių žaidėjų. Jei šis sugrįžimas toliau stiprės, gilus žengimas Vimbldono turnyre yra visiškai pasiekiamas. Esant maždaug 35,00 koeficientui, ji yra patikimiausias pasirinkimas šiame sąraše.

Vekic yra įrodymas, kad žolė išryškina geriausias žaidėjų savybes, kurių reitingai nepastebi. Kroatė 2024 m. pasiekė Vimbldono pusfinalį – tai buvo geriausias jos karjeros pasiekimas – ir šioje dangos rūšyje turi 57-38 rezultatą.

Šis 60 % rodiklis pasiektas per beveik 100 turnyrinio lygio varžybų ant žolės, taigi tai – per daugelį metų ištobulintas žaidimas, o ne atsitiktinis dviejų savaičių pasiekimas.

Jos žaidimo stilius pritaikytas greitiems kortams – galingas padavimas, plokšti smūgiai nuo žemės ir tokia pirmojo smūgio jėga, kuri duoda naudos, kai kamuolys skrenda žemai. Kai ji pasiekia geriausią formą, ji gali kelti problemų bet kuriai varžovei penkių setų mače.

Tačiau yra ir rimtų priežasčių susirūpinti. Į žolės sezoną ji įžengė su 12-11 metų rezultatu, forma buvo nevienoda, o jos 2025 m. žolės sezono rezultatas buvo nuviliantis – 2-4. Tai žaidėja, kuriai reikia pagreičio ir palankaus burtų traukimo, kad ji įsibėgėtų.

Tačiau jos pasiekimai yra neabejotini, o prieš dvejus metus pusfinalį pasiekusi žaidėja už tokią kainą yra būtent tas „each-way“ vertės juodasis arkliukas, kurio ir ieškoma. Maždaug 40,00 koeficientas daugumoje teniso lažybų punktų.

Neįmanoma sudaryti juodųjų arkliukų sąrašo ant žolės be drąsiausios kamuoliuko mušėjos šiame sporte.

Ostapenko išgarsėjo laimėjusi „Roland-Garros“ turnyrą kaip 20-metė žaidėja be reitingo, ir tas „pramušantis viską“ žaidimo stilius jos niekada nepaliko. Žolė jai tinka geriau nei molis – taškai trumpesni, kamuolys atšoka žemiau, o varžovės nespėja atremti jos plokščių raketės smūgių.

Jos 68 % karjeros laimėjimų rodiklis ant žolės ir patekimas į „Wimbledon“ pusfinalį yra to įrodymas.

Ji turi nepriekaištingą 6-0 rezultatą tarpusavio susitikimuose su Swiatek – nė viena kita tenisininkė, su kuria ji susitiko tris ar daugiau kartų, negali pasigirti nepralaimėtu rezultatu prieš lenkę – be to, ji nugalėjo ir Sabalenką, ir Gauff. Kai jai pavyksta žaisti savo žaidimą, net geriausios pasaulio tenisininkės nesugeba susidoroti su jos žaidimo tempu.

Kita medalio pusė – jos klaidų skaičius, dėl kurio ji į žolės sezoną atėjo su 16-13, o ne 26-3 rezultatu. Ji – didelio svyravimo pavyzdys: vienose rungtynėse – 40 laimėjimų, kitose – 40 klaidų. Arba ir viena, ir kita tose pačiose rungtynėse.

Tačiau būtent tokio nepastovumo ir tikimasi iš juodojo arkliuko. Jei jai pasiseks lengva pirmoji savaitė ir sėkmingas startas, Ostapenko gali įveikti pusę turnyro dalyvių – kaip ji jau yra padariusi anksčiau. Esant koeficientui apie 75,00, ji yra tikra autsaiderė, kurios potencialas pateisina nedidelį statymą.

Kaip ir Vekič, Paolini yra neseniai „Wimbledon“ turnyre sėkmę pasiekusi tenisininkė, kurios koeficientas atitinka juodosios arkliukės lygį. O jos pasiekimai siekia giliau nei vieną sėkmingą dviejų savaičių atkarpą: 2024 m. italė pasiekė du „Grand Slam“ finalus iš eilės – „Roland-Garros“ ir „Wimbledon“ – ir dėl to pakilo į pasaulio penketuką. Tai yra elito lygio forma, o ne vienkartinis atvejis.

Ji yra kompaktiška, atkakli žaidėja, kuri anksti perima kamuolį ir už kiekvieną tašką kovoja iš visų jėgų – toks žaidimo stilius ant žolės pasiteisina geriau, nei rodo jos karjeros statistika.

Tiesa, po 2024 m. pasiektų aukštumų ji nebesugebėjo toliau kilti. Jos rezultatas ant žolės yra 14-14 (50 %), praėjusiais metais ant šio paviršiaus ji pasiekė 3-3 rezultatą, o į žolės sezoną ji įžengė su 12-11 rezultatu. Nuoseklumas jai kelia problemų.

Tačiau didžiojo turnyro finalistės drąsa neišgaruoja per 18 mėnesių, o atvirame turnyre pakanka dviejų karštų savaičių, kad ji vėl užsidegtų. Esant maždaug 75,00 koeficientui, buvusi Vimbldono finalistė yra pernelyg rimta kandidatė, kad ją būtų galima ignoruoti darant nedidelį statymą.

Štai mano tikrasis džokeris: moteris, kuri šį titulą laimėjo vos prieš dvejus metus.

Krejčíková 2024 m. Vimbldono karūną iškovojo tarsi iš niekur, finale nugalėdama Paolini, ir iš viso ji yra dviejų „Grand Slam“ turnyrų čempionė – 2021 m. ji taip pat laimėjo „Roland-Garros“. Jos drąsa didžiojoje arenoje yra neabejotinai įrodyta.

Jos žaidimo stilius taip pat puikiai pritaikytas šiai dangai. Ji – gudri visų aikštės zonų žaidėja, pasižyminti aštriu „slice“ smūgiu, švelniu kamuolio valdymu ir žaidimo įvairove, kuri sugeba išvesti iš pusiausvyros galingai mušančias žaidėjas – o ši įvairovė dar labiau pasireiškia ant žemos, slidžios dangos nei ant lėtos, kur ritmiškai žaidžiančios tenisininkės jaučiasi patogiai.

Kovodama dėl titulo ji puikiai įvertindavo žolės savybes, derindama „slice“ smūgius ir subtilų kamuolio valdymą, kad sumažintų galingai mušančių žaidėjų smūgių greitį. Be to, ji nėra prasta ir ant žolės – jos karjeros rezultatas čia yra 25-13 (66 %).

Problema yra Krejcikovos forma ir fizinė būklė. Ji į žolės sezoną įžengė su vos 9-6 rezultatu ir ilgą laiką praleido nuošalyje, taigi tai yra tikėjimo šuolis į žaidėją, kuri yra toli nuo savo geriausios formos.

Tačiau čempionai žino, kaip laimėti ten, kur jau yra laimėję anksčiau. Jei ji įsivažiuos ir kūnas išlaikys, tas „slice-and-dice“ žaidimas vėl gali sukelti frustraciją galingų žaidėjų kupiname turnyre. Esant koeficientui apie 75,00, norėčiau padaryti nedidelį statymą.

2026 m. Vimbldone tiek vyrų, tiek moterų turnyrai yra visiškai atviri, o Vimbldono juodieji arkliukai gali sukelti nemažų netikėtumų.

Berrettini, Mensik, Musetti, Bencic ir Ostapenko visi turi viską, ko reikia, kad turnyre pasiektų aukštus rezultatus. Lažybininkams, norintiems sėkmingai lažintis, verta pasidomėti geriausiais lažybų organizatoriais, kurie siūlo konkurencingus koeficientus ir platų lažybų rinkų pasirinkimą.